Vilnius. Per šiųmetį medunešį nenustatytas nei vienas medaus kokybės ir saugos pažeidimas, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi atliktų patikrų duomenimis.

Buvo atrinkti 94 medaus mėginiai iš Lietuvos bitynų, prekybos vietų bei iš trečiųjų šalių įvežamo medaus siuntų. Tirta veterinarinių vaistų liekanos, pesticidai, sunkieji metalai bei atitiktis medaus techniniam reglamentui. Gauti tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų normas.

Be vietinių medaus tiekėjų, VMVT tikrina ir į Lietuvą įvežamo bei eksportuojamo medaus kokybę. Ji aprašyta ir privalo atitikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintą Medaus techninį reglamentą. Pasak VMVT pranešimo, šiais metais nenustatyta nei vieno kokybės pažeidimo, tiek vietiniame, tiek įvežtiniame meduje.

VMVT ragina vartotojus, perkančius medų, visada pasidomėti medaus kilme, kuri privalo būti nurodyta medaus ženklinimo etiketėje, nurodant kilmės šalies pavadinimą. Yra atvejų, kai medus, atvežtas į gamybos įmonę, pakavimo metu yra sumaišomas ir padaromas mišinys iš kelių šalių gamintojų medaus. Todėl medaus ženklinime gali būti tokios nuorodos, kurių reikšmes vartotojas turėtų įsidėmėti:

• „ES medaus mišinys“ – medus, pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).

• „Ne ES medaus mišinys“ – medus, pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.).

• „ES ir ne ES medaus mišinys“ – medus, pagamintas sumaišant ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz., lietuviškas ir kiniškas ar pan.).

Norint įsigyti aukštesnės kokybės medaus, vertėtų įsitikinti, ar prieš fasavimą jis nebuvo apdorotas aukšta temperatūra. Dauguma Lietuvos bitininkų, norėdami užtikrinti medaus natūralumą, jį fasuoja į prekybai skirtas pakuotes iš karto po išsukimo. 

Medaus kokybė priklauso ir nuo to, kokiame regione rinktas medus, kokios gamtinės sąlygos, kiek intensyvi žemdirbystė, kokie vyrauja auginami augalai. Spalva ir sudėtis – priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko nektarą. Medaus spalva taip pat gali priklausyti nuo metų laiko, bičių rūšies, korių senumo. Medaus spalva įvairuoja nuo bespalvės iki tamsiai rudos. Konsistencija gali būti skysta, klampi, iš dalies ar visiškai susikristalizavusi. 

Specialistai pataria medų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose. Patalpa, kurioje laikomas medus, turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Medus gali būti saugomas rūsyje, šaldytuve. Optimali yra 5–10 °C temperatūra. Nepatartina medaus laikyti cinko, vario, geležiniuose induose. Plastiko indeliuose patartina medų laikyti tik greitam vartojimui. Ilgam laikymui tinka tik subrandintas medus iš užakiuotų korių, kuriame drėgmės procentas neviršija 20 proc. Pagal standartus medui nėra nustatyto galiojimo termino. Galiojimo terminą nustato patys medaus gamintojai (dažniausiai tai 1 metai).

Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota apie 216 tūkst. bičių šeimų.

VMVT, MŪ inf.