Lietuviai mėsos atsisakyti neketina
2020-06-16

Vilnius. Kas dešimtas europietis sutinka, kad jo maitinimosi įpročiai daro reikšmingą neigiamą įtaką aplinkai. Lietuvos gyventojai kone labiausiai iš apklausos dalyvių nepritaria šiam teiginiui.

Tarptautinį tyrimą „Vartotojų požiūris į tvarią mitybą“ inicijavo Europos vartotojų organizacija (BEUC), jo metu apklausti vienuolikos Europos Sąjungos šalių, tarp jų – ir Lietuvos vartotojai.

Pasak Lietuvoje tyrimą atlikusios Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narės Evelinos Gruzdienės, egzistuoja „plonytė linija“ tarp suvokimo, kad maisto pasirinkimo įpročiai gali būti žalingi aplinkai ir savo paties pasirinkimo.

„Kai kalbama apie klimato kaitą, šiltnamio efektą, ar tirpstančius ledynus, žmonės sako, kad reikia kažką daryti, bet priėjus prie konkrečių veiksmų, kurie reikalauja atsisakyti patogių ir įprastų dalykų, žmonės atsitraukia. Pavyzdžiui, tyrimas rodo, kad beveik pusei vartotojų tvarumo aspektas yra svarbus renkantis maisto produktus, tačiau lietuviai neatsisakytų raudonos mėsos (kiaulienos, avienos ar jautienos) net ir žinodami, kad šių gyvūnų auginimas kenkia aplinkai“, – tyrimo rezultatus komentuoja E. Gruzdienė.

Tyrimo duomenimis, didieji mėsos mėgėjai – italai, portugalai, ispanai, austrai, vokiečiai teigia norintys mažinti suvalgomos raudonos mėsos kiekį. Kiek daugiau negu 40 proc. tyrime dalyvavusių ES vartotojų tvirtina, kad rūpindamiesi aplinka jie nustojo valgyti raudoną mėsą arba sumažino suvartojamą kiekį. Kaip alternatyvius baltymų šaltinius vartotojai mielai renkasi augalinius „mėsainius“ ir tradicinius vegetariškus patiekalus (pvz., ankštinius).

Tačiau mūsų šalies gyventojų nuomonė kita – net 60 proc. lietuvių neketina atsisakyti mėsos ar jos valgyti mažiau (mus lenkia tik graikai –  tokios nuomonės laikosi daugiau nei 73 proc. šios šalies vartotojų). Taip pat lietuviai nenori sumažinti pieno produktų vartojimo (taip teigia daugiau nei 62 proc.) apklaustųjų (pirmoje vietoje – Graikija, kur šis skaičius sudaro beveik 80 proc., trečioje –  Slovakijoje (apie 61 proc.).

Svarbu pastebėti, kad lietuviai (kaip ir Belgijos ar Nyderlandų gyventojai), nenori keisti mitybos įpročių, taip pat yra nelinkę klausytis patarimų šia tema. Pasak LVOA atstovės, panašu, kad mūsų tautos atmintyje glūdi stiprus mėsos vartojimo kultas. Taip pat daug žmonių sako „nesikiškite, noriu pats spręsti, ką valgau“.

Tyrimas buvo atliktas iki COVID-19 pandemijos, tačiau, anot E. Gruzdienės, sveikatos krizė pakeitė ir vartotojų maitinimosi įpročius: pradėta valgyti sveikiau, nes padidėjo gaminimas namuose, sumažėjo maisto švaistymas, produktai dažniau perkami iš vietos gamintojų. LVOA atstovės manymu, neaišku kiek šios tendencijos išliks, tačiau politikos formuotojai turėtų daryti viską, kad pandemijos metu nusistovėjusios tendencijos padėtų visuomenei kurti atsparesnę ir tvaresnę maisto sistemą.

Maisto produktų tvarumas vertinamas pagal daugelį kriterijų: ar produkcija užauginama laikantis aplinkosaugos reikalavimų, ar teisingai atsiskaitoma su ūkininkais, ar maistas yra saugus ir kokybiškas vartoti, ar laikomasi gyvūnų gerovės taisyklių, ar transportavimas nesukelia per daug taršos ir kt.

Tyrimo duomenimis, suvokimas koks maistas yra tvarus, skiriasi įvairiose šalyse – jei Belgijos vartotojams tai kelia asociacijas su sąžiningu atlygiu žemdirbiams, tai Lietuvos, Portugalijos ir Graikijos vartotojams tvarus – tai tradicinis, vietinis, mažai perdirbtas maistas.

Beveik pusė apklausos dalyvių mano, kad tokie produktai neteršia aplinkos, jų sudėtyje nėra  GMO ir pesticidų (42 proc.), tvarumo suteikia vietinė tiekimo grandinė (34 proc.).

Pastaruoju metu Europoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad maisto gamybai sunaudojama nemažai energijos ir vandens, išskiriama tarša į orą, vandenį ir dirvožemį, didinamas šiltnamio efektas, nyksta biologinė įvairovė. O gyventojų mityba nepakankamai sveika, aktuali maisto švaistymo problema, ūkininkams neužtikrinamas tinkamas pragyvenimas. Tikimasi, kad prie pokyčių prisidės ir ES parengta strategiją „Nuo lauko iki stalo“.

LVOA, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai