Vilnius. Parduotuvės lentynoje pastebėjęs neįprastą lietuvišką maisto produktą mažai kas susimąsto, kokių sąlygų reikėjo jam sukurti.

Ir tik retas, rinkdamasis funkcinį maistą, fermentuotą gėrimą ar pagardus, žino, kad jį sukūrė įmonės, unikaliomis galimybėmis pasinaudojusios Nacionaliniame maisto ūkio klasteryje (NaMŪK).

„Klasteriuose dalyvaujančios įmonės turi aibę galimybių, nes tarp jo narių vykstanti sinergija spartina žinių perdavimą ir technologijų diegimą, naujų idėjų plėtrą, inovatyvių produktų vystymą, padeda lengviau pritraukti investicijas ar pasinaudoti finansinių programų parama“, – pabrėžia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

2006 m. įkurtas Nacionalinio maisto ūkio klasteris šiuo metu vienija 25 narius. Svarbiausias jo uždavinys – išskirtinių ir inovatyvių aukštesnės pridėtinės vertės produktų iš lietuviškų žaliavų kūrimas.

Bendradarbiaudamos su mokslininkais ir tarpusavyje, klasteriui priklausančios įmonės taiko naujausias maisto gamybos technologijas, plečia asortimentą ir kuria visiškai naujus produktus.

Narystė NaMŪK skatina ne tik skaitmenizaciją ir žiedinės ekonomikos principų taikymą, bet ir konkurencingumą, tad aukščiausios kokybės sveika ir ekologiška produkcija jau paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

„Norint išlaikyti turimas pozicijas ir sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu, inovacijos turi būti neatsiejama tradicinės pramonės dalis. Šalia anksčiau vyravusių tradicinių populiarėja inovatyviais sprendimais grįsti kokybiški ir sveiki produktai.

Taigi, bronzinę žymą turintis Nacionalinis maisto ūkio klasteris yra pavyzdys, kaip mokslas, bendradarbiaudamas su verslu, keičia Lietuvos maisto gamybos industriją“, – pastebi MITA koordinuojamo klasteriams skirto projekto „Inolink“ vadovė Jolita Razumienė.

Klasterio koordinatorius dr. Česlovas Bobinas pasakoja, kad mokslo ir verslo partnerystė NaMŪK vyksta dviem kryptimis: „Mokslas kuria ir verslui siūlo naujas idėjas arba verslininkai kreipiasi į mokslininkus su prašymu sukurti konkrečių problemų sprendimo būdus ar naujus produktus.

Retas projektas apsieina be klasteryje nuo jo įkūrimo pradžios dalyvaujančio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Atviro prieigos centro bei Biochemijos ir technologijos laboratorijos“. 

Maisto pramonės „startuolių kalvė“

Akad. prof. Prano Viškelio vadovaujami LAMMC Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslininkai padeda verslui diegti inovatyvias technologijas ir kurti natūralius, išskirtinės kokybės, padidintos biologinės vertės maisto produktus.

Naujausias mokslo žinias ir tyrimų rezultatus praktikoje pritaikyti padeda prie laboratorijos įkurtas Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo atviros prieigos centras. Moderni mokslinė bazė skirta kurti inovacijomis grįstus maisto produktus bei vaisių ir daržovių perdirbimo technologijas.

Joje verslininkai gali tobulinti tradicinius ar kurti naujus produktus nuomodamiesi įranga, tačiau dažniausiai čia vyksta bendras kūrybinis darbas.

Naujų produktų gamybai taikomi inovatyvūs vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo būdai ir technologijos: liofilizacija (vaisių, uogų ir daržovių džiovinimas šalčiu), ekstrakcija anglies dioksidu, fermentinė hidrolizė, neterminiai produktų apdorojimo būdai, tokie, kaip sulčių gamyboje taikoma elektroporacija ar pasterizacija didelės galios ultragarsu.

Visi šie naujausi vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo būdai ir technologijos jau taikomi kuriant inovatyvius maisto produktus kartu su Lietuvos verslo įmonėmis.

Vaisių ir daržovių laikymo problemoms spręsti naudojamos pažangios technologijos – parenkant  tinkamą  temperatūrą ir kontroliuojant dujų sudėtį kameroje galima iki minimumo sumažinti nokimą, laikymo nuostolius, maksimaliai išsaugoti vaisių ir daržovių  kokybę ir prailginti vartojimo laiką. Šis metodas taip pat taikomas produkcijai mažose, sandariose pakuotėse. 

LAMMC Atviros prieigos centras, laboratorijos, mokslininkų kompetencija ir klasterio narių aktyvumas sudaro sąlygas sutrumpinti kelią iki vartotojo ir jį įveikti su mažiausiomis sąnaudomis. Tai labai svarbu ne tik patyrusioms, bet ir toms įmonėms, kurios tik pradeda vystyti verslą nuo idėjos.

Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus padėta sukurti net 14 naujų įmonių, klasteris vadinamas „startuolių kalve“.

Naujų produktų pavyzdžiai

UAB „Innofoods“ gaminamas augalinės kilmės natūraliai saldus avižų gėrimas jau pasiekė prekybos taškus visoje Lietuvoje. Kelio iki lentynos pradžioje įmonė pildė „Inostarto“ paraišką ir gavo finansavimą tyrimams, reikalingiems sukurti fermentuoto augalinės kilmės gėrimą.

NaMŪK veikloje per Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją dalyvaujančiame Kelmės r. ūkininkės Audronės Ispiryan ūkyje gaminamas aviečių sėklų aliejus. Produktas išsiskiria unikalia sudėtimi bei nauda sveikatai.

Šiuo metu parduotuvių lentynose dominuojantiems kreminiams iš koncentratų pagamintiems padažams su krakmolu ir sintetiniais priedais įmonė „Dangaus pupos“ siūlo alternatyvą. Naujos kartos skanių ir sveikų pagardų gamybos idėja šeimos versle kilo ieškant, kur panaudoti vietoje auginamas tradicines lietuviškas uogas – serbentus.

Gavus finansavimą pagal „Inočekių“ priemonę ir pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutu moksliniams tyrimams atlikti bei naujiems produktams kurti gimė šešios „Ribes alibi“ pagardų rūšys.

Klasteryje pagalbą gali rasti ir komercializavimui tinkamą idėją turintys asmenys. Prof. Vladas Vilimas, naudodamasis NaMŪK priklausiusio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) moksline baze, kuriame dirbo ir atliko tyrimus, sukūrė sulos rinkimo prietaisą.

Mokslui bendradarbiaujant su verslu atsirado nauja gėrimų gamybos sritis – beržų sulos gavyba ir perdirbimas.

Šiuo metu sulą superka ir perdirba Šalčininkų UAB „Straikas“. UAB „Mėlynė“ praturtina beržų sulą liofilizuotais uogų milteliais ir pagal LAMMC rekomendacijas gamina sveiką gėrimą – puikią, natūralią alternatyvą vaisvandeniams su cukrumi ar saldikliais.

Lietuvoje puikiai žinomi „Šerkšno medaus“ produktai dažnai atsiduria ant stalo kitose šalyse. Mėgiamas kaip lauktuvės ar reprezentatyvi dovana medus su liofilizuotomis uogomis šiuo metu eksportuojamas į Japoniją, JAV ir Didžiąją Britaniją. 

2015 metais mugėje susitikusios UAB „Mėlynė“ vadovė Nijole Karpavičienė ir ūkininkė Regina Šerkšnienė pradėjo galvoti, kaip ant dažno prekystalio esantį medų praturtinti ir padaryti patrauklesnį pirkėjams. Nors šiuo metu rinkoje medaus su liofilizuotomis uogomis nemažai, jos pirmosios Lietuvoje sukūrė medaus su liofilizuotomis uogomis gamybos technologiją.

Viena seniausių klasterio narių – UAB „Rūta“ saldumynų kūrimui renkasi netradicines, dažniausiai lietuviškas žaliavas. Kartu su klasterio nariais jau įgyvendinti 3 bendri projektai.

Naujausias bendras gaminys – užkandžiai „Greenz“, kurti atsižvelgiant į vartotojų poreikius greitam bei vertingam maistui. Jo sudėtyje nėra pridėtinių cukrų, produktų pagrindą sudaro vaisiai, sėklos ir riešutai. Tarptautinėse parodose Vokietijoje ir JAE užkandžiai buvo atrinkti ir pristatomi parodos naujienų skiltyje. Dabar jau eksportuojama į Daniją, Rusiją, Estiją, Lenkiją, Latviją, ieškoma naujų eksporto rinkų.

Kitas kartu su mokslu – ASU ir LAMMC kurtas gaminys – dražė „Aktinidijos su baltuoju šokoladu“, kurioje pavyko išsaugoti maksimalų uogose esančio vitamino C kiekį. Nors dražė labai paklausi, vienintelis kliuvinys – trūkstama žaliava, t.y. užauginama nepakankamai aktinidijų uogų. 

Pagal MITA inf.