Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Maistas
Kokybiško maisto pradžia – dirva ir auginimo technologijos

Akademija, Kauno r. Maisto kokybė prasideda nuo dirvožemio būklės ir pasirinktų auginimo technologijų, tvirtina VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.  

Dirvožemis – maisto kūrimo pagrindas. Kokybiško maisto žaliavų pradžia – ne kas kitas, o dirvožemis.

„Maisto medžiagos į produktus patenka iš dirvožemio, kuris Lietuvoje jau susiformavęs ir gana produktyvus. Tačiau dėl netinkamo ūkininkavimo jo produktyvumas mažėja. Todėl reikėtų maisto medžiagas sulaikyti dirvožemyje. O tą padaryti gali tik jo biologinė dalis: humusas ir mikroorganizmai“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Jūratė Aleinikovienė.

Bioversija 22 02 02

Šiaudų nepakanka

Atkuriant dirvožemio kokybę, pasak mokslininkės, reikia kalbėti apie dvi svarbiausias kryptis. Viena – tai organinių medžiagų įterpimas, kita – organinės biomasės papildymas tinkamomis sėjomainomis ir kitais būdais.

J. Aleinikovienė pastebėjo, kad pastaruoju metu daugelyje augalininkystės ūkių iš organinių medžiagų dirvoms lieka tik šiaudai. Jie nesiskaido, nes trūksta biologiškai aktyvios terpės ir pačių mikroorganizmų.

Pasak mokslininkės, siekiant, kad dirvožemis taptų derlingesnis, jį reikia aktyvinti biologiškai. Tą galima daryti auginant įvairesnius augalus, kurių skirtingos šaknys, o ant jų gyvena skirtingi mikroorganizmai.

Kitas būdas – įterpti į dirvas įvairesnių organinių medžiagų, kurios maitintų mikroorganizmus, o pastarieji paskui galėtų pamaitinti ten augančius augalus.

Pratęsdama temą apie maistą, VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. dr. Elvyra Jarienė sako, kad produktų kokybę lemia tai, iš kokių žaliavų jie gaminami, o žaliavų kokybę apsprendžia daugelis veiksnių: dirva, kurioje augalai auga, oro sąlygos, auginimo technologijos, augalų veislės ir t. t.

„Visa tai reikalauja labai daug žinių ir mokslininkai stengiasi atsakyti į šiuos klausimus. Atliekami eksperimentai, įvairūs tyrimai“, – sako E. Jarienė.

Tyrinėjo skirtingas bulves

„Maisto žaliavos kokybei labai svarbu, kokią parenkame auginimo technologiją. Pavyzdžiui, bulvės. Tyrėme skirtingai augintų kokybę – palyginome intensyvias, ekologiškas ir biodinamines auginimo technologijas. Intensyviai užaugintų bulvių, kai naudojama daugiau azotinių ir kitų mineralinių trąšų, siekiant gauti kuo didesnį derlių, gumbų kokybė skiriasi nuo tų, kurie auginti ekologiškai.

Perpjovus chemizuotai užaugintą gumbą ir palaikius parą, jo kraštuose minkštimas pajuoduoja. Tuo tarpu ekologiškai užaugintų bulvių perpjauti gumbai lieka nepakitę. Tai rodo skirtingą nitratų kiekį bulvėse“, – apie atlikto tyrimą pasakoja E. Jarienė.

„Ką tik baigėme tarptautinį tyrimą, kur palyginome chemizuotai, ekologiškai ir biodinamiškai užaugintų kelių rūšių bulvių gumbų kokybę. Gausių rezultatų išvados rodo, kad daug geresnės kokybės, bet mažesnis derlius gaunamas auginant bulves biodinamiškai“, – pristatė mokslininkė.

Toliau tęsiant eksperimentą, pasitelkta medikų komanda, kuri tyrė bulvių sulčių poveikį žmogaus organizmui: buvo veikiamos skrandžio vėžio ląstelės, tirtas jų augimas.

„Gavome labai unikalius rezultatus: stebėtas teigiamas poveikis naudojant bulvių sultis, kurios gautos iš kokybiškiausių gumbų, be cheminių teršalų likučių. Tai įrodo, kad gamindami maistą turime žinoti, ar žaliava kokybiška“, – sako E. Jarienė, pridurdama, kad tokie tyrimai tęsiami toliau.

Įdomūs retesni augalai

ŽŪA mokslininkų komanda taip pat tyrinėja Lietuvoje mažiau paplitusius augalus, kurie gali būti panaudoti naujiems sveikatinantiems produktams gaminti. Pavyzdžiui, šilkmedžiai, topinambai.

Šilkmedžių lapų miltelių dedama į makaronus. Topinambai, pasak E. Jarienės, be reikalo pamiršti, nors mūsų senoliai juos augindavo. Iš topinambų šakniagumbių gaminami produktai tinka diabetikams.

Šie bei kiti ŽŪA mokslininkų atliekami tyrimai pristatyti vykusiame nuotoliniame renginyje „Regionų ateities forumas 2022“, kurį organizavo VDU.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos