


Kėdainiai. Vien šį sezoną Kėdainių ūkininkai paaukojo jau 13 000 kilogramų produkcijos, rodo „Maisto banko“ duomenys. Teigiama, kad būtent šio rajono žemdirbiai – vieni labiausiai aukojančių skurstantiems.
Su „Maisto banku“ bendradarbiaujančio Kėdainių „Caritas“ vadovė Lina Zakaravičienė sako, kad Kėdainių rajono ūkininkai patys siūlo pagalbą, o paprašyti – niekada neatsisako padėti. Augintojai noriai aukoja tiek nerealizuotus maisto produktus, tiek sulaukę gero derliaus.
Ūkininkas Tautvydas Šimėnas „Maisto bankui“ paaukojo 8 000 kilogramų nerealizuoto agurkų derliaus. Jo teigimu, metas nustoti galvoti tik apie save ir savo piniginę ir pradėti spręsti šią problemą visiems drauge.
„Aš užaugau šeimoje, kurioje esame linkę dalytis. Manau, kad valstybė mumis visais nepasirūpins, o ir naivu to tikėtis. Turėtumėme patys labiau rūpintis vienas kitu ir bendruomene, kurioje gyvename. Džiaugiuosi galėdamas bent kažkiek padėti skurstantiems, tą ketinu daryti kasmet“, – sako ūkininkas.
Tautvydas Šimėnas „Maisto bankui“ šiemet paaukojo 8 000 kg nerealizuoto agurkų derliaus
Anot T. Šimėno, patirties būtų galima semtis iš kitų šalių, kur neparduotas ar nerealizuotas maistas yra prieinamas kiekvienam. Griežti kokybės reikalavimai net ir puikiai valgyti tinkamus produktus „nurašo“ iš pardavimo rinkos.
„Mes neturime šaldytuvų, tad visą derlių realizuojame per kelias valandas po jo nuėmimo. Ir jeigu matau, kad lieka agurkų, kurie skiriasi pusę centimetro nuo standarto, širdis skauda juos mesti į duobę trąšoms... Tiek įdėta darbo, pastangų. O juolab, kad tą agurką gali paimti ir valgyti. Kai matau, kokie daržovių kiekiai ūkiuose keliauja išmetimui, turiu pripažinti – tai didelė problema. Todėl labai džiaugiuosi galėdamas prisidėti ir savo nerealizuotą derlių paaukoti“, – sako T. Šimėnas.
Pranešime teigiama, kad 20 proc. Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui.
Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu, augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 000 tonų. Tam pritaria ir Lietuvos ūkininkai – anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Martyno Laukaičio, kiekvienais metais Lietuvoje prarandama vidutiniškai nuo 5 iki 20 proc. vaisių ir daržovių derliaus.
„Maisto banko“ savanoriai gali patys atvažiuoti, surinkti, surūšiuoti ir išsivežti nerealizuotą derlių, o kai kuriais atvejais – net ir nurinkti. Pavyzdžiui, jeigu laukus užlieja ir derliaus rinkti neapsimoka, gali būti, kad bent nedidelę jo dalį rinks savanoriai
Vis labiau nerimaujant dėl galimai sudėtingo šaltojo metų laiko ir didėjant skurstančiųjų skaičiui, „Maisto bankas“ kviečia ūkininkus aukoti produkciją.
Organizacija teigia šiuo metu per dieną galinti surinkti ir išdalinti kelias dešimtis tonų vartojimui tinkamo maisto. Dalis jo išdalinama tiesiai stokojančius remiančioms organizacijoms, kita dalis yra perdirbama į džemus, uogienes, konservuotas sriubas ar pagardus. Tad turintys atliekamos produkcijos ir maisto, žemdirbiai kviečiami susisiekti su „Maisto banku“ ir taip padėti skurstantiems.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Senovėje žmonės sviestą saugojo pelkėse
2025-02-14 -
Vienas iš Maisto tarybos tikslų – užtikrinti tinkamą atlygį žemdirbiams
2025-02-04 -
Mūsų santykis su cepelinais. Ar užteks jiems bulvių?
2025-01-31
Skaitomiausios naujienos
-
Gyvulininkystės ūkius šokiravo pakeisti Valdymo reikalavimai
2025-02-12 -
Paaiškėjo, kiek susietosios paramos skiriama už gyvulius
2025-02-11 -
Naikinama kai kurių augalų apsaugos produktų registracija
2025-02-05
(0)