Vilnius. Grupė parlamentarų vėl siūlo įvesti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms, uogoms, taip pat ekologiškiems produktams, naudojamiems valstybės ir savivaldybių mokyklose, darželiuose, ligoninėse, globos namuose, krašto apsaugos bei vidaus tarnybos institucijose, taip pat nacionaliniams patiekalams gaminti. 

Valdančiųjų demokratų, „Nemuno aušros“, socialdemokratų, kelių opozicijos parlamentarų iš Mišrios Seimo narių grupės ir iš valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos. 

Pataisas, be kita ko, pasirašė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. 

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas lengvatinis 9 proc. PVM ekologiniams ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. 

Pataisų autoriai sako, kad remiantis Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi lengvatinis PVM vaisiams ir daržovėms gali skatinti sveikesnę mitybą, vietos žemės ūkio plėtrą ir mažinti šešėlinę rinką.  

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad tokio maisto svarba numatyta Vyriausybės programoje. 

„Lengvatinis tarifas reikalingas siekiant užtikrinti, kad trumposios maisto grandinės veiktų, kad būtų galima jas užkurti visoje Lietuvoje, nes dabar jos veikia tik keliose savivaldybėse, kad ekologiniai ir kiti ūkiai, kurių mažėja, turėtų galimybę (išgyventi – BNS) ir kad smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose auginama produkcija turėtų poreikį“, – BNS aiškino K. Mažeika. 

Pasak jo, lengvatinis tarifas būtų taikomas tik viešajame sektoriuje, o privačiuose darželiuose, mokyklose ar gydymo įstaigose – ne, tačiau vėliau jis galėtų būti taikomas ir privačiame sektoriuje. 

„Apibrėžtas ratas Maisto tarybai būtų kaip įrankis žiūrėti, išsklaidyti abejones bei užtikrinti, kad tas PVM būtų toks, kokį mes nustatytume. Maisto taryba tiek mus (Seimą – BNS), tiek Vyriausybę, Kaimo reikalų komitetą, visuomenę informuotų, kokie rezultatai pasiekiami“, – BNS kalbėjo K. Mažeika.  

Pasak Kaimo reikalų komiteto vadovo, Lietuva įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad 16 proc. visos dirbamos žemės būtų dirbama ekologiškai, nes šiuo metu šis rodiklis siekia 9 procentus.

„Nepavyks jo padidinti, jei vidaus rinkoje neatsiras pastovi ekologiškų žemės ūkio produktų paklausa“, – įsitikinęs K. Mažeika. 

Finansų ministerijos duomenimis, PVM sumažinimas visam maistui iki 9 proc. biudžetui kainuotų apie 337 mln. eurų per metus. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad galimybių jokioms lengvatoms šiuo metu nėra.