Niujorkas. Jungtinių Valstijų priežiūros tarnybos pirmadienį suteikė leidimą auginti genetiškai modifikuotas kiaules maistui ir medicinos produktams gaminti, bet tokių gyvūnų sukūrusi bendrovė sakė kol kas neturinti planų pardavinėti jų mėsą.

Kiaulės tapo antraisiais genetiškai modifikuotais gyvūnais, pripažintais saugiais vartoti kaip maistą žmonėms Jungtinėse Valstijose. 

Kiaulės buvo genetiškai modifikuotos, kad jų organizme nesigamintų galaktozė-1,3-alfa-galaktozė – daugelio rūšių žinduoliams būdingas angliavandenilis. Ši medžiaga gali sukelti alergiją kai kuriems žmonėms, vartojantiems mėsą arba produktus, kuriuose esama gyvūninės kilmės sudėtinių dalių, įskaitant vaistus ir kosmetikos priemones.

Kiaulių genomo modifikacijomis užsiimanti bendrovė „United Therapeutics Corp.“ siekia sukurti medicinos produktų, tokių kaip antikoaguliantai, nesukeliančių alerginės reakcijos žmonėms, kurie yra jautrūs galaktozei-1,3-alfa-galaktozei, sakė įmonės atstova Devis Stedmanas (Dewey Steadman).

Merilando mieste Silver Springe įsikūrusi bendrovė taip pat tikisi rasti galimybių kiaulių organus transplantuoti žmonėms.

Genetiškai modifikuotos kiaulės, vadinamos „GalSafe“, taip pat galėtų būti vartojamos mėsai, bet D. Stedmanas sakė, kad bendrovė nežino, kada pavyktų susitarti su mėsos perdirbėjais dėl tokių produktų platinimo. Jis pažymėjo, kad alergija įprastai kiaulienai ar kitai mėsai iki šiol nebuvo laikoma rimta problema. „Tai yra žinoma, bet nelabai gerai žinoma“, – pažymėjo D. Stedmanas .

Medicinos specialistai dar ne visiškai supranta šios alergijos išsivystymo mechanizmą, bet jis buvo siejamas su kai kurių rūšių erkių įkandimais. 2009 metais Jungtinėse Valstijose buvo pranešta apie 24 tokios alergijos atvejus, bet naujausi duomenys rodo, kad šalyje gyvena daugiau kaip 5 000 tokių žmonių, sakoma JAV Sveikatos apsaugos ir žmogiškųjų paslaugų departamento darbo grupės ataskaitoje.

Šios alergijos simptomai gali būti dilgėlinė (gausus bėrimas), niežulys, mėšlungis ir vėmimas. Kitaip nei kitos alergijos maistui, reakcija į galaktozę-1,3-alfa-galaktozę paprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po jautienos, kiaulienos ar ėrienos pavartojimo, todėl šį susirgimą sunku diagnozuoti.

Nepelno organizacijos „Maisto saugumo centras“ (Center for Food Safety, CFS) politikos direktorius Džeidis Hansonas (Jaydee Hanson) savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad genetiškai modifikuotų kiaulių mėsa nebuvo išbandoma su šią alergiją turinčiais žmonėmis.

„Siūlote ją kaip [produktą], kurie jie gali valgyti, nežinodami, ar tai išsprendžia jų alergijos problemą“, – sakė Dž. Hansonas.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodė nevertinusi genetiškai modifikuotos kiaulienos alerginio saugumo, nes „United Therapeutics“ nepateikė duomenų, ar ši mėsa leidžia išvengti alerginės reakcijos.

CFS padavė į teismą FDA, kai agentūra suteikė leidimą maistui lašišas, kurių genomas buvo pakeistas, kad šios žuvys sparčiau augtų. Organizacija nurodė šiuo metu svarstanti agentūros sprendimą dėl „GalSafe“ kiaulių.

Kitos vartotojų teisių gynymo organizacijos – „Mokslo ir viešojo intereso centro“ (Center for Science in the Public Interest, CSPI) – atstovas Gregas Džafis (Gregas Jaffe) sakė, kad FDA sprendimas dėl modifikuotos kiaulienos kelia susirūpinimą, nes jis buvo priimtas be viešų konsultacijų. „Niekam nebuvo pranešta, ir staiga patvirtinamas [genetiškai modifikuotas] gyvūnas“, – sakė jis.

Bendrovė nėra atskleidusi, kaip konkrečiai buvo pakeista kiaulių DNR. G. Džafis sakė, kad veikiausiai buvo išjungtas už minėto angliavandenilio gamybą organizme atsakingas genas, taip pat įterptas „nutildyto“ geno žymuo.

G. Džafis sakė, kad jam nėra žinomos jokios taisyklės, kaip genetiškai modifikuota kiauliena turėtų būti ženklinama, jeigu ji būtų pardavinėjama prekybos centruose. JAV Žemės ūkio departamento, atsakingo už mėsos ženklinimo priežiūrą, į prašymą pakomentuoti padėtį kol kas neatsakė.

Pasak D. Stedmano, „United Therapeutics“ genetiškai modifikuotas kiaules mėsai auginti būtų sunkiau, nes turi būti užtikrinamos specifinės auginimo ir skerdimo sąlygos. Bendrovės atstovas nurodė, kad viename Ajovos ūkyje šiuo metu auginamos maždaug 25 „GalSafe“ kiaulės.

D. Stedmanas aiškino, kad bendrovės ilgalaikis tikslas – suderinti šią genetinę modifikaciją su virtine kitų pakeitimų, kad kiaulių organai taptų tinkami persodinti žmonėms. Tyrėjai jau daug metų ieško galimybių padaryti kiaules transplantacijai tinkamų organų šaltiniu, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo žmonių donorų.

Nors kol kas genetiškai modifikuotos kiaulienos pardavinėti neplanuojama, genetiškai modifikuotos lašišos gali greitai tapti prieinamos JAV rinkoje. Šias žuvis veisianti bendrovė „AquaBounty“ nurodė dabar sprendžianti, kada būtų tinkamiausias laikas išgaudyti lašišas, auginamas baseinuose uždarose patalpose viename Indianos ūkyje.

AP inf.