Roma. Italų namų ūkiai svarbiausiam produktui – duonai – šiais metais išleis 900 mln. Eur daugiau nei praėjusiais. Tačiau ūkininkai už grūdus daugiau neuždirbs.

Didžiausia nepriklausoma Italijos ūkininkų asociacija „Coldiretti“ piktinasi neteisybe duonos ir jos gaminių rinkoje.

Italijoje kai kurie maisto produktai brango daugiau nei 10 kartų dėl rekordiškai kilusių energijos, pašarų ir trąšų kainų. Tačiau organizacijos „Coldiretti“ nuomone, priežastis – ne tik tarptautiniai konfliktai ir logistikos pažeidimai, bet ir banalios prekybininkų bei prekybos tinklų spekuliacijos, ūkininkų ir vartotojų apgaudinėjimas.

Remiantis Eurostato statistika, duonos kaina ES dar niekada nebuvo tokia didelė. Pavyzdžiui, rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., duona pabrango vidutiniškai 18 procentų.

„Coldiretti“ teigimu, italų ūkininkai už kilogramą kviečių gauna apie 36 Eur centus, o iš jų miltų iškeptas kilogramas duonos vartotojams parduodamas už 3–5 Eur, priklausomai nuo miesto. Pavyzdžiui, liepą Romoje kilogramą sveriantis duonos kepalas kainavo 2,92 Eur, Bolonijoje – 4,91, Palerme – 3,89, o Neapolyje – 2,16 euro.

Tad kviečių kainos įtaka duonos kainai išlieka nežymi – vidutiniškai apie 10 procentų. Tai liudija ir didžiulis mažmeninių kainų svyravimas, o kviečių kainos tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių kainų.

Negana to, pasak „Coldiretti“ pranešimo, pastaraisiais metais duonos kainos vartotojams nemažėjo, nepaisant didelio grūdų kainų svyravimo, jos tam tikru metu netgi buvo mažesnės už javų auginimo savikainą. Nors kviečių derlius, o kartu ir jų pasiūla šalyje sumenko, ūkininkams už grūdus mokama mažai.

„Tarptautinių konfliktų fone padaugėjo spekuliacijų ir nesąžiningų maisto praktikų: nuo ​​bandymų suprastinti lentynose siūlomų produktų kokybę ir klaidinančių etikečių iki ūkininkams už grūdus mokamų kainų mažinimo“, – sakoma „Coldiretti“ pranešime.

Dabar Italija iš užsienio importuoja apie 64 proc. minkštųjų kviečių, naudojamų gaminant duoną ir kitus kepinius.

Italijos ūkininkų organizacijos prezidento Ettoreʼo Prandiniʼio (Etoro Prandinio) teigimu, būtina mažinti priklausomybę nuo užsienio šalių ir nedelsiant pradėti dirbti prie tiekimo grandinės susitarimų tarp žemės ūkio ir pramonės įmonių. Ūkininkai nori tikslių susitarimų dėl kokybės ir kiekių, teisingųkainų, kurios nebūtų žemesnės už savikainą.

Italijos grūdų augintojų teigimu, būtina investuoti į lietaus vandens saugyklas, siekiant padidinti kviečių derlių ir žemės produktyvumą sausros atveju.