Kaunas. Kauno technologijos universiteto organizuotam žemės ūkio ir maisto inovacijų konkurse „EIT Food Innovation Prizes“ vienuolika komandų varžėsi dėl 15 tūkst. eurų prizinio fondo.

Jaunieji tyrėjai, jų vadovai ir kiti mokslo atstovai renginyje tvirtai išsakė nuomonę, kad geras mokslininkas ne tik numato ateitį, bet ir į ją turi eiti keisdamas dabartį.

Tai ypač svarbu turint galvoje maisto grandinę, pakuočių klausimus, atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkį, o tai šiuo metu itin svarbūs klausimai.

Šią KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovo Visvaldo Varžinsko, kuris susirinkusiuosius supažindino su šiuolaikinių pakuočių tendencijomis, mintį papildė KTU Cheminės technologijos fakulteto docentė Milda Keršienė, teigusi, kad mokslininkai kartais išsikelia per daug klausimų, bandydami juos išspręsti užtrunka, vis gilinasi ir gilinasi.

Besikuriančių įmonių nariai aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir projektuose. „Žemdirbių konsultacijos“ padavusios paraiškas į tris projektus, atsakymus gavo iš dviejų.

Konkurso „EIT Food Innovation Prizes“ tikslas – smegenyse ir laboratorijose gimusias idėjas paversti realiomis, įdiegtomis į gyvenimą, kad galėtų išlaikyti kūrėjus ir palengvinti gyvenimą vartotojams.

Europos maisto inovacijų iniciatyva

Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) iniciatyva „EIT Food“ sieja akademinę bendruomenę, tyrėjus ir verslo atstovus bei siekia žemės ūkio ir maisto sistemą padaryti inovatyvesnę, tvaresnę ir patikimesnę galutiniam vartotojui. Jų rengiamos programos ir projektai skirti plėtoti ir komercinti inovatyvias idėjas. Lietuvoje šios bendruomenės veiklą koordinuoja Kauno technologijos universitetas (KTU).

Konkursui savo idėjas ir darbus pateikė 11 Lietuvos grupių, tarp jų – besikuriančios organizacijos, mažosios bendrijos ir kiti. KTU „Startup Space“ verslo vystymo specialistė Vaida Morkūnaitė teigė, kad didelė dalis konkurso dalyvių dar nesusiformavusios kaip juridiniai vienetai, dar tik plėtojančios idėjas. Buvo galima išvysti ir gegužės pradžioje vykusios jaunųjų kūrėjų išradimų, parodos KTU „Technorama“ dalyvių.

Vaida Morkūnaitė džiaugiasi, kad „EIT Food Innovation Prizes“ padeda autoriams komercializuoti idėjas ir auginti sėkmingus verslus

„EIT Food Innovation Prizes“ konkursas skirtas inovatyvių žemės ūkio ir maisto idėjų kūrėjams, kurie savo sprendimus nori komercializuoti ir auginti sėkmingus verslus, – renginio idėją pristatė V. Morkūnaitė. – Konkursas prie to prisideda finansine ir mentorystės pagalba – pirmajai vietai atiteks 10 tūkst. eurų čekis, antroji vieta bus apdovanota 5  tūkst. eurų piniginiu prizu.“

 „EIT Food“ tarptautinių projektų vadovė, startuolių koordinatorė Julija Bodnar (Yulia Bodnar) pabrėžė, kad prizas yra skirtas plėtoti inovatyvią idėją. „Įvairūs „EIT Food“ projektai ir programos yra skirti skatinti vystyti verslą nuo idėjos iki įgyvendinimo, – renginyje kalbėjo J. Bodnar. – Skiriant piniginį prizą ypač atsižvelgta į tai, kokią įtaką produktas ar technologija gali turėti visai sektoriaus plėtrai.“

Julija Bodnar džiaugėsi dalyvių gausa ir aktyvumu

Tarp dalyvių buvo ir ateities maisto produktų, ir ekologiškų pakuočių iš kanapių pluošto kūrėjai, mėsos kancerogeniškumą mažinančios technologijos, pasitelkus spanguolių ekstraktą, autorės, mobiliosios aplikacijos, padedančios valdyti žemės ūkio procesus ir darbus, kūrėjai.

Idėjos, keičiančios maisto sistemą

KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslo grupė, vadovaujama prof. Daivos Leskauskaitės, sukūrė molekulinės gastronomijos produktą, skirtą valgymo sunkumų (maisto paėmimo, rijimo ir kt.) turintiems vyresnio amžiaus žmonėms. Produktas gimė beveik 3 metus bendradarbiaujant su Kauno klinikų Geriatrijos skyriumi.

Buvo pristatyti spalvoti rutuliukai, kurių viršutinis sluoksnis primena blizgią spalvotą plėvelę. Rutuliukai gali būti pagaminti iš natūralių komponentų pagal labai įvairius vartotojo poreikius: mėsos, žuvies, daržovių, kruopų, su skirtinga maistine verte. Doc. Milda Keršienė teigė, kad šiuo metu produktą derina su Geriatrijos skyriaus pacientais, mat paaiškėjo, kad senyvi žmonės kitaip suvokia spalvą, skonį, tekstūrą ir tai mokslininkams yra dar vienas iššūkis.

Sergantieji (Alzhaimerio, Parkinsono ar kitomis sunkiomis ligomis) savo jėgomis valgydami komandos „Eating with Dignity“ sukurtus maisto rutuliukus galės mėgautis natūralaus maisto skoniu

Mantė Šidlauskaitė net ir tokiame inovatyviame renginyje visus stebino ragindama pasivaišinti džiovintais vabzdžiais – svirpliais (Acheta domesticus). Anot jaunosios tyrėjos, maždaug 15 g džiovintų vabzdžių pakuotė galėtų kainuoti apie 4 eur.

Konkursui kartu su komanda „Cogastro“ Mantė pristatė įrangą, kuri renka ir analizuoja optimalias vabzdžių auginimo sąlygas ir ūkininkavimo metodus. Pati M. Šidlauskaitė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų instituto patalpose augina valgomus vabzdžius. Į daugeliui kylantį klausimą, kodėl vabzdžiai, Mantė turi ne vieną atsakymą, tačiau pagrindiniai aspektai – ekologija ir mažesnis vartojimas. Vabzdžiai sunaudoja gerokai mažiau žemės ir vandens resursų bei išskiria mažiau CO₂ palyginti su gyvulių auginimu.

Mantė Šidlauskaitė, siūlydama paragauti džiovintų svirplių ir iš jų pagamintų miltų, pristatė komandos „Cogastro“ sukurtą įrangą vabzdžių auginimo maistui sąlygoms optimizuoti

Antanas Valčiukas, atstovavęs „HempCup“ komandai, pristatė ekologiškas pakuotes iš kanapių pluošto. Jaunasis tyrėjas pabrėžė jau žinomą tiesą, kad plastikinių pakuočių problema ypač aktuali šiuolaikiniame pasaulyje ir tampa kartais katastrofiška gyvūnijai.

Anot jo, gaminti pakuotes (vienkartinius puodelius, lėkštes ir kt.) iš kanapių pluošto šiuo metu yra reali idėja, nes Lietuvoje kaip tik vyksta kanapių auginimo proveržis, šiemet plotų padidėjo beveik 40 proc. Be to, iš kanapių pluošto pagamintas popierius yra bene vienas tvirčiausių.

Dar vieną šiuolaikišką idėją pristatė pats sveikos mitybos specialistas Paulius Paulauskas, įkūręs startuolį „Take Five“.

„Mūsų idėja (mobilioji aplikacija) skirta tiems, kuriems rūpi, ką jie valgo, nori žinoti, iš ko tas maistas buvo pagamintas, laikosi įvairių dietų, turi tam tikrų alergijų. Pastebėjome, jog daug žmonių domisi ir nori valgyti sveikai, tačiau neranda tinkamų alternatyvų, todėl yra priversti gamintis patys. Pripažinkime, dabar laikas yra brangiausias dalykas, o pas mus atvykus bus galima greitai ir sveikai pavalgyti“, – kalbėjo Paulius.

Jo pristatytoje „Take Five“ programėlėje galima rasti detaliausią informaciją, ko ir kiek suvalgėte, ko dar trūksta pagal rekomenduojamas normas.

Laimėtojai – ūkininkų pagalbininkai

Po prisistatymų visos komandos ir jas palaikantieji nekantriai laukė komisijos, kurią sudarė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros MTEPI programų ir tarptautinio bendradarbiavimo programų skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas, Julija Bodnar, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius, Lietuvos inovacijų centro ekspertas Gytis Junevičius, verdikto.

Komisija buvo ypač reikli konkurso dalyviams

Vaida Morkūnaitė teigė, kad skiriant prizus labiausiai atsižvelgta į tris kriterijus: aplikacijos formą (prisistatymą); kaip produktas, technologija ar pan. paveiks sektorių (ar tai pavienis atvejis, ar tikra inovacija); kaip tikslingai bus panaudoti pinigai. Pastarasis kriterijus iš tiesų buvo svarbus, nes komisijos nariai beveik visų komandų klausė, kokius tolesnius žingsnius jie darys plėtodami savo idėją, kaip komercializuos produktus. Juk pinigai skiriami tikslingai verslui intensyvinti.

Antrosios vietos nugalėtoja ir 5 tūkst. eurų prizo laimėtoja paskelbta komanda „Supergarden“, kuri pristatė užkandį iš šaltyje džiovintų (liofilizuotų) daržovių. Tai dar naujas jau pakankamą įdirbį turinčios komandos produktas. Prekybos centruose jau galima rasti šio prekės ženklo šaltyje džiovintų uogų. Pasak įmonės vadovės Lauros Kaziukonienės, geriausiai parduodami produktai: braškės, avietės, žemuogės, vyšnios, serbentai, ananasai ir kt. Šiuolaikiško prekės ženklo kūrėja tikisi, kad jų produktai pakeis užkandžiavimo, ypač vaikų, įpročius ir jie vietoj traškučių ar kitų nesveikų produktų rinksis uogas, vaisius, daržoves.

10 tūkst. eurų prizas ir pirmoji vieta atiteko komandai „Žemdirbių konsultacijos", kuri pristatė išmanaus augalų diagnostikos matuoklio „Smart Agrometer“ koncepciją. Tai novatoriškas pasėlių diagnostikos (t. y., kokių medžiagų augalui trūksta) įrankis, kuris gali sumažinti žemės ūkio išlaidas tręšimui iki 30 proc.

Įmonė veikia nuo 2008 m. ir specializuojasi žemės ūkio konsultavimo (ūkių valdymo, trąšų ir pesticidų optimizavimo bei kitos paslaugos) ir pažangių žemės ūkio priemonių kūrimo srityje.

Kaip teigė agronomijos srities specialistas Ernestas Petrauskas, laimėti pinigai tai tik maža dalis finansų, kurių reikia jų sukurtam įrankiui pritaikyti kiekvienai augalų rūšiai ir kiekvienai veislei. „Sukurti vienai veislei skirtą programą reikėtų maždaug 1 500 eurų, – savo įrankio tobulinimo planą aiškino „Žemdirbių konsultacijos“ direktorius. – Esame pradėję nuo vasarinių kviečių, toliau tęsiame kvietrugių, miežių, rapsų ir net galėsime analizuoti sodo augalų problemas.“

Laimėtojų komanda „Žemdirbių konsultacijos" (iš kairės):  vadybos ir pardavimų specialistai Andrius Čiapas ir  Kipras Kazlauskas, direktorius agronomijos specialistas Ernestas Petrauskas, praėjusių metų EIT „FOOD prize“ laimėtojas Gediminas Kudirka,  „Žemdirbių konsultacijos" IT inžinierius  Vytautas Petkus ir   praėjusių metų EIT „FOOD prize“ laimėtojas Robertas Katinas.

MŪ inf.