Basf 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 19 m1
Maistas
Įnoringi vartotojai keis ES žemės ūkio gamybos struktūrą
Asociatyvi Freepik nuotr.

Vilnius / Briuselis. Dėl vartotojų susirūpinimo mityba ir sveikata mėsos vartojimas Europos Sąjungoje (ES) mažės, o augalinės kilmės produktai taps vis populiaresni, teigiama ES žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato ataskaitoje apie ES žemės ūkio perspektyvas iki 2035 metų.

Dokumente pateikiama ir daugiau žemės ūkio sektoriui svarbių įžvalgų ir prognozių. Remiantis Europos Komisijos pateikta žemės ūkio sektoriaus perspektyvų apžvalga iki 2035 m., daroma prielaida, kad dėl klimato kaitos dažnėjant ir stiprėjant ekstremaliems orams, lėtės ilgai visame pasaulyje stebėtas žemės ūkio produktyvumo augimas, o tai kels grėsmę apsirūpinimui maistu.

Taip pat svarbu žinoti, kad stebimas agroklimatinių zonų poslinkis į šiaurę, o tai paveiks pasėlių auginimo sistemą. Didelė tikimybė, kad kintantys vartotojų įpročiai gali pakeisti žemės ūkio produkcijos gamybos struktūrą. Vis daugiau ES vartotojų pirmenybę teikia augaliniam maistui, tik kartais vartoja mėsą ir žuvį (2021 m. – apie 30 proc.) arba visai nevalgo gyvūninės kilmės produktų (apie 10 proc. 18–29 metų amžiaus grupėje).

Bioversija 2024 04 15 m7

Nuo 2011 m. augalinių alternatyvių mėsos ir jūrų gėrybių produktų populiarumas išaugo 5 kartus, tikėtina, augs ir toliau. Augalinių gėrimų, pavyzdžiui, avižų, migdolų, vartojimas taip pat turėtų didėti. Nors šie produktai nevisiškai atitinka gyvūninės kilmės gaminių skonį ir konsistenciją, tačiau vartotojai linkę paįvairinti baltymų pasirinkimą ir (arba) į mitybą įtraukti augalinių produktų. Nepaisant šio spartaus augimo, tikimasi, kad ateityje ES ir toliau bus suvartojama daugiausia gyvulinės kilmės baltymų (apie 60 proc.).

Augalinių produktų paklausą didina ir kiti veiksniai – susirūpinimas sveikata ir aplinkosauga. Pastebima, kad brangstantis maistas nutraukia kai kurias mitybos pokyčių tendencijas. Nors susirūpinimas sveikata ir aplinkosauga išlieka didelis, tačiau šoktelėjusi infliacija lėmė, kad kainos tapo pagrindiniu apsisprendimo veiksniu – vartotojai rečiau perka vertingesnius produktus: ekologiškus, geresnės kokybės ar tuos, kurių sudėtyje yra vitaminų, probiotikų.

Tokie mitybos ir paklausos pokyčiai ES žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui kelia ir kels iššūkių. Kitas svarbus aspektas – vyksta ūkių struktūros kaita. Žemės ūkio naudmenų kiekis išliko gana stabilus, bet ES 27 šalyse 2005–2020 m. ūkių sumažėjo 34 proc. (iki 9,1 mln.). Lietuvoje vyrauja panaši tendencija – ūkių sumažėjo 48 proc. (iki 132,1 tūkst.).

ES šalyse vidutiniškai dominuoja augalininkystės ūkiai (58 proc. visų ES ūkių). O štai gyvulininkystės ir mišrūs šioje struktūroje sudaro atitinkamai 22 ir 19 proc. visų ES ūkių. Daugiau kaip 93 proc. Bendrijos ūkių yra šeimos, jie yra mažesni (turi vidutiniškai 11 ha) už kitus ūkius, kurie valdo vidutiniškai 102 hektarus. Jaunųjų ūkininkų (jaunesnių nei 35 metų) vis dar mažai (6,5 proc. visų ūkininkų 2020 m.), dauguma ūkių valdytojų – vyrai, nors ūkininkaujančių moterų gretos išaugo nuo 26 proc. visų ūkininkų 2005 m. iki 32 proc. 2020-aisiais.

Visą publikaciją skaitykite čia.

Autorius: Aldona Stalgienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos