Vilnius. Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais, lyginant su 2014 m., vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartojo net 25 proc. daugiau jautienos bei veršienos - apie 5 kg vienam žmogui. Bendrai mėsos suvartojimas augo 6,3 proc. - iki 84 kg per metus vienam žmogui. Nors kol kas jautienos suvartojama mažiau nei paukštienos ar kiaulienos, spartus metinis pokytis rodo, kad lietuvių mitybos įpročiai pamažu kinta - jie ieško sveikesnių alternatyvų.
„Pastebimas didėjantis jautienos ir veršienos vartojimas mūsų nestebina, nes visuomenė pamažu sąmoningai ima gerinti savo racioną - tam įtakos turi nuolatinė edukacija apie šios mėsos naudą: įvairiuose šaltiniuose jautiena nurodoma kaip itin daug geležies turinti mėsa, naudinga sportuojantiems, nėščioms moterims ir metantiems svorį", - sako „BIOVELA Group" rinkodaros departamento vadovė Rasa Jankauskaitė.
Dar 2013 m. Visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas parodė, kad tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai - tokių buvo 21,3 proc. Pasak respondentų, labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia jų kaina - 36,8 proc., kiek mažiau, produkto skonis - 27,9 proc. Akivaizdu, kad, praėjus keliems metams, mitybos specialistų rekomendacijos žiniasklaidoje ir naujų sveiko maisto restoranų atsiradimas davė rezultatų.
„Kita priežastis, kodėl daugėja besirenkančių jautieną ar veršieną - didėjanti gyventojų perkamoji galia: po krizės atsistačius piniginiams srautams ir pirkėjų nuotaikoms, susiformavo paklausa geresnės kokybės prekėms. Ne išimtis - ir jautiena. Remiantis 2016 m. vasarį Baltijos šalių sostinių prekybos centruose surinktais duomenimis, vidutiniam maisto krepšeliui Vilniuje pirkėjas išleidžia daugiau nei pernai - 310 eurų per mėnesį. Be to, populiarumo šiai mėsai pridėjo ir iš Vakarų atėjusi bei Lietuvoje greitai prigijusi jautienos kepsnių bei mėsainių kultūra, - pastebi R. Jankauskaitė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus padidėjo žuvies ir žuvies produktų bei grūdinių kultūrų sunaudojimas: žuvies suvalgoma 2 kg daugiau (nuo 17 augo iki 19 kg per metus), kviečių ir rugių suvartojama vienu kilogramu daugiau negu pernai - atitinkamai po 94 ir 16 kg vienam žmogui per metus.
Deja ne visų sveikos mitybos rekomendacijų visuomenė pratusi klausytis, nes daržovių ir vaisių suvartojimas mažėjo: jeigu pernai vienas statistinis žmogus suvalgė 100 kg daržovių, šiemet šis skaičius šiek tiek mažesnis - 98 kg; vaisių ir uogų suvalgoma 1 kg mažiau - nuo 79 krito iki 78 kg, netgi bulvių vartojama mažiau - 94 kg (nuo 96 kg) per metus.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Maisto produktų etiketės – lyg džiunglės
2024-11-26 -
Kaip populiarinti ir brangiau parduoti tradicinius lietuviškus produktus
2024-11-08 -
„Lašiša“ ar „tunas“ iš grybienos – austrai pradėjo spausdinti maistą
2024-10-09
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)