Barselona. Remiantis oficialia statistika, šiuo metu Ispanijoje gyvena 46,5 mln. žmonių ir auginama 50 mln. kiaulių. Pagal šalies Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis Ispanijos kiaulės pirmą kartą viršija žmonių populiaciją 3,5 milijono.

Skaičiai rodo, kad nuo 2013 m. šalyje padaugėjo 9 mln. kiaulių. Susirūpinimą kelia tokio augimo poveikis aplinkosaugai, mat per pastaruosius metus pramonė pagamino daugiau nei 4 mln. tonų kiaulienos produktų už 5,4 mlrd. svarų sterlingų, rašo theguardian.com.

Aplinkosaugininkai sunerimę

Didėjanti kiaulių populiacija yra ketvirtas didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo generatorius po transporto, elektros energijos gamybos ir pramonės.

Kiaulininkystės įmonės sunaudoja didžiulius šalies vandens kiekius, ir dėl to dažnai kyla sausra. Viena kiaulė per dieną vidutiniškai suvartoja 15 litrų vandens, tad apskritai kiaulininkystės pramonė sunaudoja vandens daugiau nei kartu paėmus Saragosos, Sevilijos ir Alikantės miestus. Aplinkosaugininkai teigia, kad nitratai iš gyvūnų atliekų pradeda užteršti gruntinį vandenį.

Krinta žymiausio kumpio reputacija

Kiaulienos gamybos įmonės Ispanijoje patyrė ir maisto saugos skandalų. Šiais metais policija pradėjo tyrimą, kai klientas Prancūzijos prekybos centro „Carrefour“ (antra pagal dydį mažmeninės prekybos įmonė pasaulyje gautų pajamų atžvilgiu) filialui grąžino kumpį su kirmėlėmis. Policija atskleidė nesąžiningų tiekėjų tinklą ir išėmė iš prekybos daugiau nei 50 t kumpio, kuris turėjo būti sunaikintas dėl netinkamumo vartoti, tačiau vietoj to buvo iš naujo pažymėtos naujos pardavimo datos.

Taip buvo suduotas dar vienas smūgis pramonei, kuri jau turi nesąžiningos praktikos reputaciją, ypač gaminant įžymųjį jamón ibérico de bellota (Iberijos kumpį), kurio kaina siekia kartais ir šimtą eurų už kilogramą.

Šis kumpis gaminamas iš grynaveislių juodųjų Iberijos pusiasalio kiaulių, kurios kelis paskutiniuosius gyvenimo mėnesius laisvai ganosi ąžuolų giraitėse, vadinamosiose dehesa, ir minta žole bei gilėmis. Laisvas kiaulių judėjimas ir gilės kumpiui suteikia nepaprastai puikų skonį, o gilėse esantis aliejus – nepakartojamą aromatą. Vėliau apdorota mėsa vytinama mažiausiai 36 mėnesius.

Tai lėtas procesas, o paklausa pralenkia pasiūlą. Franciskas Esparaga (Francisco Espárrago), gaminantis jamón ibérico de bellota vakarinėje Ispanijos dalyje Estremadūroje, teigia, kad nėra pakankamai išteklių nustatytiems reglamentams įgyvendinti.

„Taip vyksta todėl, kad ši pramonės sritis, kurioje tradiciškai daug sukčiaujama, nekontroliuojama, nes paklausa yra didelė, tačiau nėra pakankamai produktų, – situaciją komentuoja kumpių gamintojas. – Pavyzdžiui, kai kurie gyvūnai ganosi dehesa (platus, paprastai apribotas žemės ruožas, skirtas gyvuliams ganyti), bet vietoj to, kad gautų gilių tris paskutiniuosius gyvenimo mėnesius, jie penimi koncentruotaisiais gyvulių pašarais, o inspektorius mato kiaules miške ir patvirtina, kad laikomasi reglamento.“

Istoriniai kiaulininkystės niuansai

Dar viena problema kiaulininkystės sektoriuje – per blogos darbo sąlygos. Dėl to įvyko keletas streikų šalies skerdyklose. Daugelis šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų yra imigrantai, tarp kurių ir nemažai musulmonų, kurie nevalgo kiaulienos.

Tauta tūkstančius metų mėgsta kiaulieną. Statistikos duomenys rodo, kad vienas šalies gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai apie 21 kg kiaulienos. Dar romėnų mąstytojai, poetai parašė nemažai traktatų apie ispanų kumpį. Gotai kiaulėms taip pat teikė ypatingą apsaugą.

Kai musulmonai užkariavo daugybę Iberijos pusiasalio vietovių, kiaulė tapo krikščioniškojo pasipriešinimo simboliu. Inkvizicijos laikotarpiu viešas žydų ir musulmonų valgydinimas kiauliena buvo priverstinis jų vertimas krikščionimis.

MŪ inf.