Veterinarijos gydytojas Vidas Šulcas ragina kolegas nesitaikstyti su nepakenčiamomis darbo sąlygomis ir ieškoti, kur geriau. Penktus metus po studijų dirbantis jaunas specialistas paliko tris bendroves, kol ketvirtojoje rado tai, ko ieškojo – pagarbą ir tinkamas sąlygas dirbti.

Šiuo metu „Ginkūnų agrofirmoje“ vyriausiuoju veterinarijos gydytoju dirbantis Vidas Šulcas savo darbu pagaliau patenkintas, bet prisimena karčią ankstesnių darboviečių patirtį. Bendrovėje atlieka tik veterinarijos gydytojui būdingas funkcijas.

Per kelerius metus palikote tris bendroves. Kas atsitiko?

Netiko sąlygos. Kiekvienoje bendrovėje darbas labai skyrėsi, tam įtakos turėjo ten dirbantys specialistai, vadovų požiūris. Bet kai pradedi karjerą vos baigęs studijas, nežinai, ko tikėtis, atrodo, taip ir turi būti, džiaugiesi gavęs darbą. Tik dalyvaudamas seminaruose, bendraudamas su kolegomis pamažu suvokiau, koks turi būti veterinarijos gydytojo darbas.

Ar nenorėjote užsiimti privačia praktika?

Truputį dirbau su privačiu gydytoju ir jam asistavau. Bet darbo privatiems veterinarams mažėja, nes mažėja gyvulių. Aišku, nelygu kokiame rajone dirbi, bet jeigu turėsi vieną iškvietimą per dieną, neužsidirbsi atlyginimo. Vis dar pasitaiko atvejų, kai ūkininkai patys gydo gyvulius, o veterinarą kviečia tik tada, kai jau pagalba pavėluota. Be to, man nepatrauklu tai, kad privatus veterinarijos gydytojas neturi nei išeiginių, nei švenčių, kada iškviečia, tada turi važiuoti. O ką jau kalbėti apie biurokratinę naštą.

Kokia yra bendrovės veterinarijos gydytojo darbo diena?

Esu matęs daug skirtingų pavyzdžių, o vasarą dar turėjau galimybę stažuotis Vokietijoje.

Man būtina matyti visumą – karves, šėrimą, laikymo sąlygas, porų parinkimą, visus rodiklius ir t. t. Pavieniai ligų atvejai ne tokie svarbūs kaip tendencijos, kodėl gyvulys suserga, ką daryti, kad daugiau nesirgtų. Galiu daryti įtaką sprendimams, kad problemų, dėl kurių karvės serga, nebūtų. Dalyvauju sudarant racioną, teikiu siūlymus ir džiaugiuosi, kad bendrovės gyvuliai neturi didelių problemų.

Su kolega kas rytą apvažiuojame visas fermas, apžiūrime gyvulius, pasikalbame su melžėjomis, kurios nuolat mato karves ir kas rytą mus informuoja, jei yra problemų. Kiekviena melžėja – tarsi felčerė. Pernai turėjome praktikantę felčerę – ji liko dirbti ir tapo fermos vedėja. Džiaugiamės, nes padeda ir mums.

Tarp melžimų vyksta nematomas darbas, kurio daug – vaistų užsakymai, studijos, seminarai (juk mes turime mokytis visą gyvenimą, neatsilikti nuo naujovių), veterinarinių žurnalų skaitymas, dokumentų pildymas, bendravimas su VMVT ir kt.

Kokios patirties įgijote stažuodamasis Vokietijoje?

Už galimybę stažuotis Leipcigo universitete esu dėkingas Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentui Audriui Kučinskui – tai jo kontaktai. Profesorius Alexanderʼis Starkeʼas (Aleksanderis Starkas) kviečia jaunus, pažangius viso pasaulio specialistus, kurie galėtų dirbti Vokietijos klinikoje ir kartu mokytis, taip pat perduoti savo patirtį vokiečių studentams. Buvo įdomu ir naudinga.

Vokiečiai viską daro 100 proc. ir kuo geriau, negalvodami, kaip lengviau prasisukus. Leipcigo universitete yra didelės klinikos, kuriose kasdien atliekama iki 10 operacijų, kartais būna iki 50 pacientų.

Klinika aptarnauja 3 tūkst. karvių universiteto ūkį ir dar vieną mažesnį. Dalis gydytojų atsakingi už ūkių gyvulius, dalis dirba klinikoje, turi projektinių ūkių, kur gydo sunkių šlubavimo problemų turinčius gyvulius, atlieka mokslinį tyrimą.

Leipcige turėjau tikslą pasitobulinti chirurgijos srityje. Atpažinti atvejus, taikyti anesteziją galėjau, bet per tris savaites atlikti savarankiškai operaciją nespėjau. Profesorius siūlė likti, bet tokių planų neturėjau – šiemet sukūriau šeimą, laukiame pirmagimio, tad viską, ko reikia, turiu Lietuvoje.  

Ar tikrai sėklintojas daugiau uždirba už veterinarijos gydytoją?

Taip, jeigu privatus veterinarijos gydytojas turi vieną iškvietimą per dieną. Sėklindamas tikrai gali uždirbti daugiau, ypač jeigu aptarnauji tokią bendrovę, kaip mūsų, kurioje rujoja ir 5, ir 10 karvių per dieną.

Kita vertus, jeigu privatus veterinaras turi daug ūkių ir iškvietimų, jis uždirbs daugiau negu bendrovėje dirbantis, nes mums atlyginimą moka pagal darbo sutartį, o ne pagal atliktų paslaugų kiekį. Bet mūsų privalumas – stabilumas.