Otava. Kokios yra veršelių viduriavimo priežastys ir ką reikėtų kuo greičiau padaryti, norint išgelbėti gyvulį? Kanados portalas „Manitoba Co-operator“ apklausė veterinarijos specialistus apie vieną labiausiai paplitusių ir pavojingų veršelių ligų ir parengė rekomendacijas gyvulių augintojams.

Dažniausiai viduriavimas atsiranda, kai veršeliai yra nuo 3 iki 16 dienų amžiaus. Negydomi gyvuliai nugaišta dėl skysčių praradimo ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo.

Veršelių viduriavimas dažniausiai būna susijęs su infekcija, aplinkos ir mitybos stresu. Nemažai infekcijų sukelia virusinį ir bakterinį viduriavimą. Virusines infekcijas sukelia rotavirusai ir koronavirusai.

Dėl rotavirusų gyvulio organizmas skysčius išskiria į žarnyną, o tai sukelia didelę dehidrataciją ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimą. Koronavirusas naikina žarnyno ląsteles ir sutrikdo skysčių įsisavinimą.

Žarnyno lazdelės (Escherichia coli) ir salmonelės (Salmonella) tai - bakteriniai patogenai. Dar vieni užkrečiami organizmai vadinami kriptosporidijomis (Cryptosporidium) taip pat sukelia greitai besivystantį viduriavimą (kartais su kruvinomis išskyromis).

Viduriavimo priežastys

Prasta karvės mityba, ypač paskutinįjį veršingumo trečdalį, taip pat neigiamų aplinkos sąlygų poveikis, nepakankamas dėmesys ką tik atsivestam veršeliui ar šių veiksnių derinys dažnai sukelia viduriavimą.

Neatsižvelgiant į veršingų karvių poreikį pašaruose esamiems baltymams ir energijos kiekiui, priešpienio (krekenų) kokybė ir kiekis sumažės. Krekenos yra pieno forma, kurią žinduoliai gamina vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Jose yra energijos, baltymų, riebalų ir vitaminų, taip pat antikūnų, apsaugančių naujagimius nuo ligų, kol jų pačių imuninė sistema pradės visapusiškai veikti.

Netinkamos aplinkos sąlygos - nešvarumai, šaltis, krituliai, telyčių ir apsiveršiavusių karvių laikymas drauge, sunkūs veršiavimaisi - visa tai sukelia stresą naujagimiui veršeliui ir padidina jo jautrumą infekcinėms ligoms.

Todėl dėmesys ką tik atsivestam veršeliui yra labai svarbus. Veršelis gimsta dar neturėdamas daugelio antikūnų, įskaitant tuos, kurie kovoja su infekcijos sukėlėjais, sukeliančiais viduriavimą. Veršelis šiuos antikūnus gaus tik iš priešpienio.

Bet laikui bėgant veršelis greitai praranda sugebėjimą absorbuoti kolostralinius antikūnus. Priešpienis, duodamas veršeliams po gimimo praėjus 24-36 valandoms, jau nebus toks veiksmingas.

Pirmoji pagalba

Veršelių viduriavimo sėkmingo gydymo raktas yra kuo greičiau pastebėti ligotą gyvulį ir imtis tinkamų priemonių jam padėti.

Veršelių, kurie neteko daug skysčių, oda bus atkarusi, burnos gleivinė sausa, ausys šaltos, užkritę akių vokai. Sergančių veršelių dažnai būna žemas cukraus kiekis kraujyje, žema kūno temperatūra ir mažas šlapimo kiekis, taip pat nepakankama elektrolitų koncentracija kraujyje. O tai neigiamai veikia visų vidaus organų, ypač širdies, darbą. Vizualiai gyvuliai atrodo labai prislėgti.

Pirmas ir labai svarbus žingsnis - pašalinti dehidrataciją ir atstatyti elektrolitų kiekį. Antibiotikus galima skirti, jeigu veterinaras mano, kad jų reikia.

Jei veršelis dar laikosi ant kojų, jį galima ir toliau girdyti pienu ir per dieną papildomai duoti kelis dviejų litrų butelius geriamųjų elektrolitų. Skysčio kiekis apskaičiuojamas pagal dehidratacijos procentą, palyginus gimusio veršelio kūno svorį su esamu: 10 proc. dehidrataciją turėtų kompensuoti 10 litrų gėrimas su elektrolitais.

Jeigu veršelio būklė bloga ir jis guli, tačiau vis tiek gali judėti, bet negali gerti, būtina suleisti skysčio per skrandžio vamzdelį. Dar sunkesnės būklės veršeliams skysčiai leidžiami į veną.

Reikėtų prisiminti, kad daugelis infekcijos sukėlėjų, sukeliančių veršelių viduriavimą, gali sukelti ligas ir žmonėms. Todėl būtina laikytis higienos taisyklių, o gyvūnus prižiūrėti turi tik sveiki žmonės.

MŪ inf.