Vilnius. Žemės ūkio produktų prekybos grupei „Groward Group“ priklausančiame Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, Šilutės rajono savivaldybė trečiadienį paskelbė lokalią ekstremalią padėtį.

„Paskelbėme dviem savaitėms apsaugos zonoje – 3 kilometrų spinduliu nuo židinio – lokalią ekstremalią padėtį“, – BNS sakė rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Mero teigimu, ekstremali padėtis leis esant poreikiui pasitelkti didesnes policijos pajėgas teritorijos apsaugai, taip pat panaudoti lėšas iš rezervinio savivaldybės fondo. 

Pasak V. Laurinaičio, po dviejų savaičių bus sprendžiama, ar ekstremalią padėtį pratęsti.

Gali būti, jog į paukštyną užkratas galėjo patekti su transportu iš Lenkijos, atvažiavusiu paimti paukščių skerdimui. Taip teigė Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas, trečiadienį apie užkrečiamųjų ligų grėsmes ir padėtį kalbėjęs Seimo Kaimo reikalų komitete.

Vis dėlto, neatmetamos ir patekimo iš laukinės faunos, bei per paukštyne dirbančiu žmones versijos.

Jis pabrėžė, kad vištų mėginiai genetiniam tyrimui išsiųsti į Europos referentinę laboratoriją – tuomet paaiškėtų ligos patekimo būdas. 

„Tai bus dalis mūsų jau atliekamo epidemiologinio tyrimo, kad nustatytume ligos patekimo būdus, ligos kilmę, ar bus susieta su šiuo metu Europos Sąjungoje cirkuliuojančiais paukščių gripo virusais ir mes galėsime preliminariai nustatyti, iš kur jis atvyko“, – aiškino V. Kiudulas.  

Jo teigimu, visi paukštyno paukščiai bus sunaikinti per penkias ar šešias dienas, taip bus sunaikinti ir kiaušiniai, kraikas, pašarai, mažos vertės inventorius. Vėliau bus atlikta viso paukštyno dezinfekcija.

„Groward Group“ vykdomasis direktorius Algirdas Valančius anksčiau trečiadienį BNS sakė kol kas negavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nurodymo utilizuoti visus paukščius.

Protrūkis gali turėti įtakos visam verslui

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad toks ligos protrūkis gali neigiamai paveikti visą Lietuvos paukštininkystės verslą.

„Laukia labai negera tendencija, galim prarasti didelę dalį paukštininkystės ūkių ir negera tikrai situacija gali būti. Tuomet turėsim iš kažkur importuoti paukštieną, jei žiūrint iš vartotojo pusės. Jei žiūrint iš valstybės pusės, tai ekonomikos dalis, užtai labai negerai būtų ir turim imtis priemonių, kad taip nebūtų“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Hofmanas.

Anot jo, yra padidėjusi paukščių gripo protrūkio rizika ir kituose ūkiuose, todėl teks imtis papildomų saugumo priemonių.

„Kažkiek ir padidėjo ta rizika (kad virusas plis – BNS), nes mes turim šito gripo protrūkį Lietuvoje ir turime laikytis visų saugos priemonių ir su Veterinarijos tarnyba dar aptarsime, kad dar įspėtų ūkius ir galbūt galima dar papildomai kažkokias priemones taikyti“, – sakė I. Hofmanas.

Jo teigimu, Vilkyčių paukštynas gali bankrutuoti, jei paaiškėtų, kad jis nesilaikė saugos reikalavimų ir negautų draudimo išmokos.

„Situacija tokia, kad ūkis yra karantinuojamas, nes visus paukščius, esančius ūkyje, reikės sunaikinti (...) ir dar kol kas sunku atsakyti, bet tai didžiulis nuostolis ūkiui, didelė našta (...) Be abejo“, – teigė ministras, paklaustas, ar sunaikinus beveik 250 tūkst. vištų paukštynui grėstų bankrotas.

Anot jo, draudimo išmoką už sunaikintas vištas paukštynas gaus, tik jei jis laikėsi visų saugumo reikalavimų.

„Sistema veikia taip – jeigu yra nustatoma, kad ūkis laikėsi visų saugos reikalavimų ir užkratas papuolė dėl tų priežasčių, dėl kurių negali ūkio savininkas suvaldyti, tuomet taip, tuomet galima kalbėti apie kompensacijas ir jos turi būti“, – kalbėjo ministras.

Ekstremali situacija leidžia įjungti kitus resursus

Kompensavimui ir židinio likvidavimui reikalingų lėšų klausimas aptartas ir Seimo Kaimo reikalų komitete. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovams siūlė pradėti galvoti apie didesnius finansinius išteklius situacijai suvaldyti.

„Kiek matau iš Žemės ūkio ministerijos pažymos, pernai metais skirti asignavimai likvidavimui buvo jau ir išnaudoti. Jei dar prisideda mėlyno liežuvio, snukio ir nagų liga, tai turėtume galvoti apie didesnius finansus, bent jau likviduojant židinius“, – ne tik gesinti įsiplieskusį židinį, bet ir galvoti apie ateitį ragino K. Mažeika.

Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis teigė, kad, tikriausia, natūralu, jog planuojamos lėšos tokios, kokios paprastai patenkindavo poreikius.

„Niekas, planuodamas 2025 m., negalėjo įtarti, kad bus dar naujesni iššūkiai. Visada tos sumos užtekdavo. Dabar, pagal šiuos sausio įvykius, matome, kad praktiškai šita suma ir bus panaudota. Ministerijoje apie tai šnekamės, tikrai yra nesunku iki tam tikros sumos labai greitai persiskirstyti iš savų rezervų.

Nepamirškime, kad jei taip atsitiks, jog kažkuri liga progresuos, bus apėmusi didesnę šalies dalį, gali atsirasti ir ekstremalių zonų, kur įsijungs dar ir kiti mechanizmai, finansavimo galimybės“, – kalbėjo A. Palionis.

Seimo narys Bronis Ropė ragino tam nepamiršti ir papildomos paramos iš Europos Komisijos galimybės. V. Kiudulas teigė, kad įvykus užkrečiamųjų ligų protrūkiams visada kreipiamasi į EK ir prašoma lėšų ligos likvidavimui, vis dėlto, anot jo, ES biudžete tam skirtų lėšų dalis kasmet vis mažesnė. 

Dėl to diskutuojama nuolat, klausimas jau įtrauktas ir į ES žemės ūkio ministrų tarybos darbotvarkę. Tuo labiau, kad iššūkių nestinga – atsiranda naujos ligos, iš pietų šalių keliauja į šiaurės ir pan. 

„Ta dalis, kuria sumažina EK šalims narėms, ji po to turi būti kompensuojama iš nacionalinio biudžeto, kas, aišku, kainuoja (...) 

Diskutavome, poziciją išreiškėme Europos Taryboje, kad tai ne tik Lietuvos bėda, bet visų Baltijos šalių. Mūsų nacionalinio biudžeto prioritetas gynyba, tai negalime tikėtis, kad biudžetas užkrečiamosioms ligoms didės. Dėl to turime nusistatyti prioritetus, kas mums svarbu ir ką mes darome“, – kalbėjo V. Kiudulas.

„Gynyba gynybai, bet alkani kariai nesigins. Jei tokie ligų protrūkiai, jei reikia sunaikinti tokius skaičius gyvūnų, tai, turbūt, lygiai taip pat svarbu nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – svarstė K. Mažeika.