Kaunas. Lietinga vasara lėmė prastą šiaudų derlių daugelyje Lietuvos regionų: kai kur šiaudų produktyvumas mažėjo beveik per pusę, prastesnė buvo ir kokybė. 

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ gyvulininkystės mokslo tyrimo konsultantės dr. Ramunės Grigalevičiūtės, padidėjęs drėgnumas, prastesnės sandėliavimo sąlygos ir šiaudų kainos augimas lėmė, kad ūkininkams teko ieškoti alternatyvų. 

Viena jų – durpės, iš kurių, sumaišius jas su šiaudais, guoliavietės ruošiamos ir didžiausiame Europoje karvių fermų komplekse Radviliškyje. 

Dr. R. Grigalevičiūtės teigimu, intensyviuose pieno ūkiuose durpės tampa ne tik laikinu sprendimu, bet ir vis dažniau aptariama kaip moksliškai pagrįsta alternatyva.

Ji pabrėžia, kad durpės nėra universaliai tinkamos visiems ūkiams — reikalinga tinkama ventiliacija, reguliari priežiūra ir higienos kontrolė. Tačiau daugeliui ūkių, ypač intensyvių, durpės gali būti ne tik laikinu sprendimu.

Durpės dėl savo struktūros pasižymi itin dideliu drėgmės sugeriamumu. Tyrimai rodo, kad durpės gali sugerti 8–12 kartų daugiau drėgmės nei šiaudai. Tai reiškia, kad net ir intensyviai laikomų karvių guoliavietės išlieka sausesnės, sustabdomas bakterijų, ypač susijusių su mastitu, dauginimasis.

Durpių pH paprastai svyruoja tarp 3,5 ir 4,0. Tai natūraliai rūgšti terpė, kuri tiesiogiai slopina patogeninių bakterijų, tokių kaip Escherichia coli ar Streptococcus uberis, plitimą. Šie mikroorganizmai pieno ūkiuose sukelia didžiausią dalį tešmens uždegimų.

Dėl šios priežasties daugelyje Skandinavijos šalių durpės jau seniai naudojamos kaip standartinė kraiko medžiaga, ypač tvariuose ir aukštos higienos reikalaujančiuose ūkiuose.

Durpės, dėl savo smulkios struktūros ir vandens sulaikymo savybių, sudaro minkštesnį ir švelnesnį pagrindą nei šiaudai, ypač jei šiaudai prastesnės kokybės, daug priemaišų ar drėgni.

Ar durpės turi minusų? 

Kraikui renkantis durpes, svarbu atsižvelgti į keletą aspektų. Drėgmės perteklius gali padidinti bakterijų skaičių. Jeigu nėra reguliariai papildomas ar keičiamas paviršinis durpių sluoksnis, gali pradėti daugintis bakterijos.

Todėl ypač svarbu palaikyti gerą tvarto ventiliaciją, neleisti guoliavietėms permirkti ir reguliariai jas purenti bei dezinfekuoti. 

Kai kurios durpių frakcijos byra ir dulka, todėl būtina užtikrinti gerą oro srauto judėjimą.

Durpių kaina ne visada mažesnė nei šiaudų, ypač didėjant eksportui į Vakarų Europą. Tačiau skaičiuojant reikia vertinti ne tik tonos kainą, bet ir sugerties efektyvumą bei higienos efektą, kuris gali sumažinti gydymo sąnaudas.

Svarbu naudoti atsakingai

Durpės, dėl geresnio drėgmės surišimo, gali padėti mažinti amoniako emisijas, gerinti mėšlo kokybę kompostavimui, mažinti kvapus bei ilginti guoliavietės eksploatacijos laiką.

Svarbiausia – durpės turi būti naudojamos atsakingai. Tai reiškia, kad reikia pasirinkti sertifikuotas, ne iš nykstančių ekosistemų išgaunamas žaliavas. Taip pat balansuoti durpių ir šiaudų proporcijas ir užtikrinti tvarto mikroklimato kontrolę.

Mokslininkės teigimu, durpes guoliavietėse, priklausomai nuo sistemos, efektyvu naudoti 15-20 cm sluoksniu. Reguliariai reiktų atnaujinti 2-4 cm sluoksnį. Būtina stebėti guoliavietės drėgmę – jeigu durpės sukietėja, jas purenti.

Optimalus efektas pasiekiamas, kai durpės yra derinamos su šiaudų barstymu. Taip pat būtina atkeipti dėmesį į sezoną. Žiemą papildoma ventiliacija nereikalinga, tačiau vasarą svarbu užtikrinti jos stabilumą.