Vilnius. Europos Sąjungoje plintant Niukaslo ligai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad liga bet kada gali pasiekti ir Lietuvos ūkius.

Pernai ir šių metų sausį dėl Niukaslo ligos protrūkių labiausiai nukentėjo Lenkijos ūkiai, kur nustatyta 130 protrūkių, daugiausia mėsinių viščiukų (broilerių) ūkiuose. Didžioji dalis užsikrėtimo atvejų – nevakcinuotuose ūkiuose. 2025 m. pabaigoje liga plito ir Ispanijoje – patvirtinti 5 protrūkiai, Latvijoje ši liga taip pat patvirtinta – vienas protrūkis nekomerciniame paukščių ūkyje. VMVT duomenimis, dėl Niukaslio ligos Europos Sąjungoje jau nugaišo arba buvo sunaikinta apie 13,3 mln. paukščių. 

Vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas perspėja, kad Niukaslo liga bet kada gali pasiekti ir Lietuvos ūkius, tad svarbu įsivertinti, kaip įgyvendinami biosaugos reikalavimai, stiprinti pažeidžiamas vietas ir nedelsti konsultuotis su veterinarijos gydytojais. Anot jo, šios ligos atveju prevencinė vakcinacija pripažįstama kaip veiksminga priemonė.

Tai, kad vakcinacija nuo šios ligos ūkiuose yra neatsiejama dalis, teigia ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.

Vakcinuojami ne tik vienadieniai viščiukai, bet ir paukščiai, esantys augimo ciklo viduryje. Taip pat skiriamas didelis dėmesys tėvinių pulkų vakcinacijai tiek gyvomis, tiek inaktyvuotomis vakcinomis. Atliekami broilerių ir tėvinių pulkų kraujo tyrimai, kad būtų identifikuota vakcinacijos kokybė.

„Visuose Lietuvoje esančiuose inkubatoriuose vykdomas vienadienių viščiukų vakcinavimas dėl Niukaslo ligos. Paukščių augintojai, įsigydami viščiukus užsienyje, reikalauja, kad jie jau būtų paskiepyti ir vėliau taip pat skiepija. Perkant dedekles vėlgi reikalaujama, kad jos būtų vakcinuotos, ir po to vykdoma vakcinavimo programa“, – aiškina G. Kauzonas. 

Niukaslo liga pavojinga tiek ūkiuose laikomiems, tiek kitiems naminiams paukščiams. VMVT primena, kad ši liga plinta per tiesioginį kontaktą su sergančiais paukščiais, taip pat per jų išskyras, užterštą lesalą, vandenį, įrangą ar transportą – aplinkoje virusas gali išlikti kelias savaites.

Paukščiams gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, paralyžius, nerviniai traukuliai, viduriavimas, sumažėti dedamų kiaušinių, sunkiais atvejais gali nugaišti visi laikomi paukščiai. Ligos simptomai panašūs į paukščių gripą, todėl tiksliai ją nustatyti galima tik laboratorijoje. Žmonėms rizika susirgti labai maža.