Vilnius. Estija paskelbė, kad pirmoji iš Baltijos šalių suvaldė afrikinį kiaulių marą (AKM) naminių kiaulių populiacijoje, nors tarp laukinių šernų virusas cirkuliuoja ir šioje šalyje.

Estija, pagal Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) kriterijus, pasiskelbė šalimi, kurioje nėra afrikinio kiaulių maro naminių kiaulių populiacijoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis paaiškino, kad tokį statusą paskelbti Estijos atsakingoms tarnyboms leido faktas, jog dvejus metus naminių kiaulių laikymo vietose neužfiksuota nė vieno AKM protrūkio. Pagal OIE principus, naminės kiaulės ir laukinė fauna yra skirtingi dalykai. Tuo kriterijumi Estija ir pasinaudojo.

Kaip Estija apsaugojo savo ūkius nuo AKM? Pasak M. Masiulio, nuo paskutinio AKM nustatymo ūkyje šioje šalyje daug kartų sumažėjo kiaulių laikymo vietų.

„Estija buvo pirmoji Baltijos šalių valstybė, per kurią AKM praėjo žaibiškai – liga per dvejus metus apėmė visą šalį. Ypač daug ligos atvejų buvo šernuose, labai nukentėjo ir dideli kiaulių kompleksai, todėl šalis nuėjo drastišku keliu – mažino kiaulių laikymo vietas. Pagal oficialią statistiką, šalyje liko tik apie 100 kiaulių laikytojų, juos Veterinarijos tarnybai kontroliuoti daug lengviau. Liko stambūs, komerciniai ūkiai, kiaules augina profesionalai, smulkiųjų augintojų nebėra“, - apie Estijos žygius kovojant su AKM pasakojo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas.

Estijos medžiotojai taip pat labai atsakingai priėmė kovos su AKM iššūkį – mažino šernų patelių kiekį. M. Masiulis pabrėžė, kad šernų populiacija labai stipriai sumažėjo dėl tokių tikslinių priemonių, bet ne dėl pernelyg intensyvaus medžiojimo. Dabar šernų populiacija Estijoje sąlyginai maža, 5 kartus mažesnė, negu buvo ligos pradžioje, bet ji valdoma, nors virusas tarp šernų cirkuliuoja.

Tai, kad Estija pasinaudojo teise pasiskelbti šalimi, kurioje nėra AKM, jai atveria prekybos kelią su trečiųjų šalių rinkomis, nes ten didžiausias dėmesys kreipiamas būtent į tai, ar suvaldytas ligos plitimas naminių kiaulių laikymo vietose.

Kokia situacija Lietuvoje? Pasak M. Masiulio, palyginti su 2017-2018 m., AKM atvejų skaičius laukinėje faunoje labai sumažėjęs. Taip atsitiko dėl to, kad pačių šernų skaičius sumažėjęs daugiau kaip 4 kartus.

„Daugiausia AKM nustatomas sumedžiotiems šernams, o tai rodo, kad virusas cirkuliuoja. Mūsų šalies medžiotojų taikomos priemonės, kai stengiasi nemedžioti, didinti šernų populiaciją, tikrai nėra tinkamos šiuo laiku – virusas gyvas ir galime sulaukti greitesnio jo plitimo, nes šernų populiacija atsistato. Ir kuo daugiau bus šernų, tuo viruso plitimo greitis bus didesnis, – teigė specialistas. – Neramu, kad nepasikartotų prieš kelis metus buvusi situacija, kai per metus buvo surinkta daugiau kaip 3 tūkst. AKM užsikrėtusių šernų – tiek sumedžiotų, tiek gaišenų. Nežinau, kodėl medžiotojų bendruomenė taiko kitokias priemones, negu mes rekomenduojame. Bet VMVT priverstinių priemonių taikyti kol kas nenori, stengiamės eiti bendradarbiavimo keliu.“

Smulkiųjų laikytojų, kurie kiaules augina savo reikmėms, Lietuvoje, palyginti su 2014 m., sumažėję daugiau kaip 4 kartus, tačiau jų vis tiek dar yra daug – apie 9 tūkstančius. Kiaulės Lietuvos kaime – įprastas gyvulys. M. Masiulis neabejoja, kad, taikant tinkamas biologines saugos priemones, galima ir nedidelius ūkius apsaugoti nuo AKM, tik ne visada augintojų supratimas yra tinkamas.

Mokslininkai entomologai atliko tyrimus su vabzdžiais – jau įrodyta, kad kai kurios jų rūšys gali virusą pernešti mechaniškai, nors tai, teigia M. Masiulis, „tikrai ne vienintelis kelias, kuriuo virusas gali plisti.“ Būtų logiška smulkiems ūkiams neauginti kiaulių šiltuoju metų laiku, kai didžiausias viruso pernešimo pavojus, tačiau tuo metu pigiausi pašarai. Užauginti kiaulę kitu metu kainuotų daug brangiau, todėl ir augintojai tam priešinasi. „Tad drastiškų sprendimų nepriimame, bandome ieškoti geranoriškumo ir bendradarbiavimo galimybių, laukiame daugiau mokslinių argumentų“, - sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas.

MŪ inf.