Vilnius. Nebe pirmą mėnesį kalbant apie tai, kad Lietuvai grasina užkrečiamosios ligos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pasigenda atsakingų institucijų lyderystės ir veiksmų.

Penktadienį situaciją dėl mėlynojo liežuvio (MLL) bei snukio ir nagų ligų aptarė LŽŪBA prezidiumas. LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad gresiančių ligų temą Asociacija kelia nebe pirmą kartą, vis dėlto kol kas aktyvesnės veiklos pasigendama.

„Veterinarinės tarnybos žmonių kai kuriuose rajonuose nebeliko (...) mes čia žinome, bet kitiems pati Tarnyba turėtų rodyti iniciatyvą, patikrų skyriai turėtų rodyti iniciatyvą, skambinti, šnekėti... Guli letargo miegu. Sako, pasiskaitykite mūsų internetinėje svetainėje“, – daugiau informavimo ir aktyvios VMVT veiklos pasigedo J. Sviderskis.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėjas Arūnas Šileika patikino, kad netrukus darbą turėtų pradėti įvairių institucijų atstovų patariamoji darbo grupė dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų.

Prezidiumo nariai teiravosi, kiek MLL yra pasislinkusi Lenkijoje ir ar Lietuva turi planą „kas būtų, jeigu būtų...“ A. Šileika informavo, kad šiuo metu ligos plitimas lyg ir sustojęs ties Lietuva, vis dėlto mašalų, kurie ją ir platina, nepagausi. Jis ragino bendroves ne tik laikytis biosaugos, bet ir ypač kontroliuoti lankytojus bei judėjimą ūkiuose.

Svarstant ar gali būti, kad liga jau yra pasiekusi Lietuvą, jis teigė, kad atvejai būtų iškart matomi, tuo labiau, kad būtų pastebimas prieaugio kritimas, stipriai sumažėjęs gyvulių produktyvumas.

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas kaip pavyzdį pateikė Vokietiją. Anot jo, ten patvirtinus snukio ir nagų ligos atvejį, šalis iškart pati ėmėsi priemonių, kurias tik vėliau patvirtino Europos Komisija. Jis teiravosi, ar Lietuva turi parengtus planus.

„Kiek suprantu, tokioje situacijoje yra du mechanizmai. Pirmas, kai valstybė narė turi parengtas valdymo priemones, tarkim, snukio ir nagų ar mėlynojo liežuvio ligų atveju. Pati jas paskelbia, Briuselis apie jas žino. Antras variantas – planai guli stalčiuose planus, mes jų nematėme, o kada reikia, jų neištraukiame (...) Jei mes neturime priemonių, tada leteną deda Europos Komisija. Bet tokiu atveju ji pati ir nuima. Jei aš pats ribojimus uždedu, juos galiu greičiau ir nuimti“, – apie tai, kad pasiruošimas ir planai leidžia paspartinti procesus jau ištikus ligai kalbėjo E. Pranauskas.

LŽŪBA nariai svarstė, kad šiltasis sezonas netruks ateiti, suaktyvės ir kraujasiurbiai, o ištikus protrūkiui, būtų nustatoma 150 km ribojimų zonos. Bendrovių vadovai teiravosi, ar ūkiui patekus į tokią zoną būtų galima prekiauti pienu, ar jį supirktų perdirbėjai. E. Pranauskas priminė, kad ES yra paskelbusi, jog MLL tam nebūtų trukdis, tačiau labai nemažai produkcijos vežama į trečiąsias šalis, kurios galėtų traktuoti tai kaip nori. 

Prezidiumo nariai taip pat diskutavo, kad artėjant ligoms bus vis sudėtingiau ir apsidrausti, svarstė, kaip veiktų mechanizmas, jei protrūkis būtų fiksuotas kaimynystėje ir ūkis patektų į ribojimų zonas – kas, kiek ir už ką kompensuotų.

„Ten (VMVT – red. past.)- tiesiog kapų ramybė. Turite ją išjudinti. Dėl draudimo, dėl kompensacijų, sako, įsijungs force majeure. Bet kaip jis galės projektą vykdyti, jei jo pieno nebesupirks, nebeturės apyvartos. Tai turi būti išrašyta, aišku kaip du kart du kiekvienam“, – ŽŪM atstovui kalbėjo J. Sviderskis.

LŽŪBA viceprezidentas Petras Puskunigis, pateikdamas pavyzdžius, kaip Vokietijos įmonės stengiasi apsaugoti ypač vertingus bulius, teiravosi, kokios technologijos galėtų būti pritaikytos mūsų šalyje.

„Lietuvai tai atneš didžiulius ekonominius nuostolius, didesnius nei afrikinis kiaulių maras. Grėsmė labai arti. Nėra jokios tikimybės išvengti. Ir jokio susirūpinimo nėra. Pienas nekenksmingas, galima vartoti, parduoti, mėsą lygiai taip pat – tai kaip viskas ir vyks, bet labai stipriai sumažės. Tai bus dar viena priežastis atsisakyti pieno gamybos, gyvulininkystės“, – apie galimas ligų protrūkių pasekmes kalbėjo P. Puskunigis.

„Kai liga stovi už durų... Koks didesnis rūpestis žemės ūkyje?“, – retoriškai klausė J. Sviderskis. Prezidiumo nariams svarstant apie informacijos svarbą, institucijų įsitraukimą ir vis arčiau slenkančią mėlynojo liežuvio ligą.

***
LŽŪBA prezidiumo posėdyje kartu su dalyvavusiu žemės ūkio viceministru Andriumi Palioniu aptartas biurokratinės ir administracinės naštos mažinimo klausimas, išsakyti pastebėjimai aktualiausiomis sektoriaus temomis, kalbėta apie žemdirbių atstovų grąžinimą į apeliacijos komisijas, teisės aktų derinimo procesus.

Posėdyje nemažai dėmesio skirta veislininkystės politikai ir jos ateičiai, aptartas „Lietuvos veislininkystės“ privatizavimo procesas.

Prezidiumo nariai prie Asociacijos įsteigė Jaunųjų žemės ūkio specialistų klubą.