Vilnius. Nuo spalio Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Jaukai su vakcina iš orlaivių mėtomi pasienyje su Lenkija ir Baltarusija.

Laukiniams gyvūnams planuojama išmėtyti apie 505 tūkst. jaukų su vakcina. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, rudeninę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės ketinama baigti gruodžio mėnesio pabaigoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad radus jaukų – jų negalima liesti. Jeigu asmuo turėjo sąlytį su jauku, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT.

ULAC duomenimis, pernai į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, tačiau nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo. Daugiau nei pusė nukentėjusių asmenų buvo paskiepyti nuo pasiutligės.

Nuo gyvūnų pernai daugiausiai kentėjo Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojai. Visoje šalyje daugiausia nukentėjusių užfiksuota nuo šunų (3 693), nuo kačių - 1 262, žiurkių – 24, galvijų – 2, kitų naminių gyvūnų - 61, laukinių gyvūnų – 77.

ULAC akcentuoja, kad vienintelis būdas išgelbėti sužaloto asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimas nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.

Tuo tarpu VMVT primena, kad per pastaruosius dvejus metus mūsų šalyje neužregistruota nei vieno pasiutligės atvejo nei laukiniams, nei naminiams gyvūnams. Pasak VMVT vadovo Dariaus Remeikos, tai pavyko pasiekti sistemingai, jau penkioliktus metus vykdant pasiutligės likvidavimo programą.

Vis dėlto ligos nepaiso sienų, todėl, pasak D. Remeikos, atsipalaiduoti negalima ir gyvūnų laikytojai turi prisiminti savo pareigą reguliariai skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos, nes tik taikant aktyvias prevencijos priemones pasiutligės galima išvengti.

Dar 2005 m. pasiutligės atvejų mūsų šalyje stipriai daugėjo (jų užregistruota net 1652). Daugiausia liga buvo išplitusi tarp laukinių gyvūnų (80 proc. atvejų). Iki 2006 m. ligos prevencijai profilaktiškai vakcinuoti tik naminiai gyvūnai augintiniai, o galvijai ir kiti gyvūnai skiepyti tik ligos židiniuose. Pradėjus vykdyti ilgalaikę pasiutligės likvidavimo programą, iš orlaivių visoje šalyje du kartus per metus mėtant oralinę vakciną, teigiami rezultatai buvo stebimi jau po poros metų – 2007 m. pasiutligės atvejų užregistruota net tris kartus mažiau nei 2005 m.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) šiais metais atlikti tyrimai patvirtina, kad ligai imlių laukinių gyvūnų vakcinacijos efektyvumas labai aukštas – siekia 84–92 proc. Atliekant kraujo tyrimų duomenų analizę, nustatyta, kad beveik 45 proc. ligai imlių laukinių gyvūnų (lapių ir usūrinių šunų) turi suformuotą imunitetą pasiutligės sukėlėjui.

Paskutinį kartą pasiutligė Lietuvoje nustatyta nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija 2018 m. Tačiau kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų tiek tarp naminių, tiek ir laukinių gyvūnų, todėl visada išlieka rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti.

Todėl mūsų šalies teritorijoje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės ir toliau vykdoma du kartus per metus, pavasarį ir rudenį.

VMVT primena, kad visi šunų, kačių ar šeškų šeimininkai taip pat privalo vakcinuoti savo augintinius nuo pasiutligės kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukcijas.

Pagal ULAC, VMVT inf.