Vilnius. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad nors afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta šalyje, situacija yra kontroliuojama, o norint geriau suvaldyti padėtį parengtas penkių žingsnių planas.

Ministras atkreipė dėmesį, kad visiems kiaulių augintojams būtina suvokti, jog AKM nėra išgalvotas baubas didžiųjų susidorojimui su mažaisiais ar atvirkščiai. Tai – pandemija, plintanti visoje Lietuvoje ir norint ją suvalgyti būtina laikytis biologinio saugumo reikalavimų.

„Ta liga atėjo ne dienai ir ne savaitei. Ji bus su mumis ir vienintelis būdas apsisaugoti – laikytis biosaugos. (...) Jokio draudimo auginti kiaules nebus. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mano prioritetas,  tad apie draudimą mes nekalbame“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Surplys, pabrėždamas, kad visos priemonės yra savanoriškos.

Žemės ūkio ministerijos plane numatyta AKM apimtų rajonų ūkininkams, laikantiems iki 100 kiaulių, siūlyti atsisakyti jų auginimo. Sutinkantiems bus skiriama 100 eurų už kiaulę (bet kokio svorio, mėsą galima suvartoti arba parduoti), iki 1500 Eur bus skiriama kitiems gyvūnams įsigyti. Finansavimo intensyvumas – 90 proc.

Žemės ūkio ministro G. Surplio teigimu, manoma, kad AKM plitimas įtakos kiaulienos kainai artimiausiu metu neturės, o įvertinus, kad 10 km spinduliu nuo ligos židinio ūkiai negali eksportuoti, tikėtina, kad kaina gali ir kristi

Norintiems toliau auginti kiaules, galima naudotis parama iki 1500 Eur biosaugos priemonėms įsigyti ar atnaujinti. Finansavimo intensyvumas –  90 proc. Lėšas ūkininkai galės skirti dezobarjerams, dezomedžiagoms, vienkartiniams rūbams ar batams, tvoroms kiaulių tvartams aptverti, durų vartams, langams, sandarinimo medžiagoms ir panašiai.  

Priemonės yra kompensacinio pobūdžio, dėl išmokos nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos bus galima kreiptis į rajonų žemės ūkio skyrius, pateikiant reikiamas sąskaitas. ŽŪM atstovai atkreipia dėmesį, kad priemonės taikomos tik dabar auginantiems bei registravusiems kiaules ir tik AKM apimtuose rajonuose.

Šiemet kompensacijoms bus skirta 3 mln. eurų iš ŽŪM asignavimų. Jei priemonės pasiteisins ir kitąmet reikės daugiau – bus kreipiamasi Vyriausybę.

Trečiasis plano žingsnis - griežtinti ūkių kontrolę per kryžmines ir papildomas neplanines Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikras.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, iki šiol nesilaikantieji reikalavimų būdavo įspėjami ir trūkumų šalinimas dažnai užsitęsdavo. „Tikimės, kad nuo rudens bus padarytas pakeitimas ir vietoje įspėjimo galėsime iškart skirti baudą. Panaši praktika jau taikoma Latvijoje ir tai labiau skatina laikytis reikalavimų“, - sakė D. Remeika.

Pasak VMVT direktoriaus D. Remeikos, šiuo metu smulkiems kiaulių augintojams taikomi minimalūs biosaugos reikalavimai, tačiau svarstoma juos gerokai griežtinti

Dabar už biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymą minimali bauda yra 30 Eur, bet dažnai sumažinama iki 15 Eur. „Dažnai žmogus turi priemones, bet jas mums tik parodo. Nereikia rodyti inspektoriui, to reikia laikytis kiekvieną minutę. Jei nustatėme pažeidimus, vėl bandysime apsilankyti po savaitės. Nes biosaugos nesilaikymas kelia grėsmę ne tik pačiam ūkiui, bet kitiems“, - kalbėjo VMVT direktorius.

Anot jo, įvertinus rizikas ir mažinant kontrolę kitose srityse, bus galima didesnes VMVT inspektorių pajėgas mesti kiaulininkystės ūkių biosaugos patikrai.

Tiek jis, tiek ministras priminė, kad Seime jau rengiamas įstatymas, leidžiantis piktybiškai reikalavimų nesilaikiusiuose ir pakartotinai baustuose ūkiuose taikyti priverstinį kiaulių išskerdimą.

D. Remeika atkreipė dėmesį, kad iš šiemet nustatyto 41 AKM protrūkio – 40 atvejų šernai buvo netoli kiaulių laikymo vietos. Analogiškai nutiko ir Akmenės r. „Idavang“ komplekse, kuris yra netoli miško masyvo, o ten esančių šernų AKM tyrimai – teigiami.

„Įrodyta, kad kiaulių marą nešioja šernai, jūs galite padėti Lietuvos kiaulių augintojams, mažindami šernų populiaciją. Aš labai prašau pažiūrėti į šernų populiacijos mažinimą tiesiog kaip į pareigą valstybei, nes situacija ir ekonomiškai yra labai skausminga“, – prašydamas medžiotojų pagalbos kreipėsi G. Surplys.

ŽŪM viceministrė Ausma Miškinienė teigia, kad šiuo metu šernų medžioklei netaikomi jokie apribojimai, tad dar labiau jos palengvinti - neįmanoma

Nors aktyviai bendradarbiaujama tiek su Aplinkos ministerija, tiek su medžiotojais, pasak VMVT direktoriaus, pastarųjų indėlio norėtųsi žymiai didesnio. Dabar dažnai medžioklė suintensyvinama tik tada, kai AKM priartėja prie būrelio ribų ir kyla grėsmė, kad teks tvarkyti gaišenas. Nors yra ir geros praktikos pavyzdžių: atvejis Vilniaus rajone, kur aktyviai bendradarbiauja medžiotojai ir ūkio savininkas, rodo, kad sistemingas bendras darbas leidžia apsaugoti ūkį.

Be visų kitų priemonių ŽŪM neatsisako planų rugsėjį inicijuoti EK teisės aktų nuostatų peržiūrą ir pokyčius ES lygmeniu, kad nebūtų taikomi tokie griežti apribojimai kiaulienos eksportui iš AKM užkrėstų zonų.

Smulkieji ūkininkai skatinimą vertina atsargiai

Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė Jurgita Patašienė sako, jog ministerijos siūloma paskata už kiaulių atsisakymą „juokinga“.

„Aš manau, kad 100 eurų yra juokinga suma. Jeigu pasiūlytų tą patį stambiems kompleksams, tai man klausimas, kokia būtų tada suma. Tikrai ne 100 eurų. Aš manau, kad bent jau rinkos kainą, kurią žmogus galėtų gauti pardavęs kiaulę, jis turėtų gauti“, – BNS sakė J. Patašienė.

Tačiau ji gyrė ministeriją, jog skatinama ūkininkus atsisakyti kiaulininkystės savanoriškai, o ne priverstinai. J. Patašienės nuomone, smulkiesiems ūkininkams turėtų būti mokama maždaug 2 eurai už 1 kilogramą gyvojo kiaulės svorio. Ji pridūrė, kad smulkiems kiaulių augintojams nebūtų lengva pradėti auginti kitus gyvulius.

„Aš tą pasiūlymą, kad rinkitės alternatyvą, girdžiu jau kurį laiką. Kaip ministras įsivaizduoja, jeigu aš esu eilinis kaimo žmogelis, laikiau dvi kiaulytes, žemės aš nelabai turiu, tai ką man laikyti? Karvės ir avių negaliu laikyti, nes neturiu kur ganyti. Paukščius, jeigu aš esu ne tinginys, jau ir taip laikau“, – teigė J. Patašienė.

Anot jos, ministerija, siūlydama atsisakyti kiaulininkystės, nesitarė su smulkiaisiais augintojais.

Smulkiuosius ūkininkus vienijančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis mano, kad skatinimas mažuosius ūkius trauktis iš kiaulininkystės yra nepriimtinas ir reikėtų labiau kovoti su ligą platinančiais šernais.

„Visai ne tuo keliu einame. Užkratą platina šernai, valstybė nesusitvarko su medžiotojais, kuriems buvo pavesta naikinti tuos šernus, bet jie to nedaro ir praktiškai juos veisia“, – BNS teigė V. Juodsnukis.

Jo nuomone, ministerijos pasiūlymas iš tikrųjų nebus savanoriškas. „Čia nuo jų nepriklausys, čia su buldozeriu važiuoja per jų kelius ir viskas. Žinote, tai yra savanoriškas pasirinkimas kabutėse“, – sakė V. Juodsnukis.

MŪ, BNS inf.