Basf 23 01 02 Basf 2023 01 02 m1 +Rovaltra 2023 02 02
Veterinarija
Gydant gyvulį, neretai reikia koreguoti ir ūkio vadybą
Asociatyvi nuotr.

Kaunas. Didėjant gyvulių produktyvumui, vis didesnę reikšmę turi ūkio vadyba, kuri tiesiogiai veikia ir galvijų sveikatingumą. Su tuo susijusių iššūkių patiria ne tik ūkininkai, bet ir veterinarijos gydytojai.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinika ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius surengė nuotolinę konferenciją „Veterinarija šiandien: galvijų bandos sveikatingumas ir jo valdymas“.

Renginyje, kurio klausė daugiau kaip 100 veterinarijos gydytojų, specialistų, ūkininkų, aptarti naujausi mokslo pasiekimai reprodukcijos srityje, inovatyvių, automatinių sistemų svarba pažangiam ūkiui, taip pat ir klinikiniai atvejai.

Bioversija 23 01 16

„Mokslas praktikai“, – taip trumpai renginį pristatė konferencijos moderatorius LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos prof. Ramūnas Antanaitis.

Spenio trauma: išgydyti galimybių yra

Pasak R. Antanaičio, neretai pasitaikantis atvejis – karvės spenio trauma. Veterinarijos gydytojai rezidentai Urtė Simonavičiūtė ir Deividas Gedvilas aptarė klinikinį tokios traumos atvejį ir pirmąją pagalbą.

Vakare pastebėta, kad holšteinų veislės karvė, sverianti 550 kg, vangiai eina melžtis į robotą. Bandos valdymo programa užfiksavo, kad sunkiau sekasi pamelžti vieną ketvirtį, o sistema rodo pieną su kraujo priemaišomis. Karvė atskirta apžiūrai.

Ūkininkas kreipėsi pagalbos į veterinarijos gydytojus. Jie išsiaiškino, kad prieš kelias dienas tvarkytos karvių nagos, tvarte rasta kraujo pėdsakų, duomenys rodė, kad šios karvės primilžis sumažėjęs, sutrumpėjęs atrajojimo laikas. Daugiau nė vienai iš 180 karvių tokių požymių nebuvo.

Per apžiūrą pastebėtas patinęs priekinis dešinysis ketvirtis ir pažeistas kraujuojantis spenys. Tešmuo buvo karštas ir skausmingas, bet pieno kanalas nepažeistas. Atlikti visi būtini tyrimai.

Pradedant gydymą karvė paguldyta ant šiaudų, jai taikyta bendroji nejautra. Tada nuvalyti žaizdos kraštai, atlikta žaizdos revizija ir atkurtas spenio vientisumas jį susiuvant (kilpine horizontaliąja grįžtamąja siūle, netirpiais siūlais). Spenio kanalas nebuvo pažeistas, todėl kateterio statyti nereikėjo. Taikytas medikamentinis gydymas, skirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), taip pat vitaminas K kraujavimui stabdyti. Žaizdos gijimo laikotarpiu pienas iš pažeisto ketvirčio melžtas rankiniu būdu.

Įsitikinta, kad trauma nepažeidė spenio kanalo, tačiau atlikti būtini tyrimai pažeistame ketvirtyje parodė ūminį klinikinį mastitą. „Tai – traumos pasekmė ir labai tikėtina problema tokiu atveju“, – pabrėžė prof. Ramūnas Antanaitis.

Gydant klinikinį mastitą, pasak pranešėjų, svarbu atlikti bakteriologinį tyrimą iš pieno ir nustatyti sukėlėjų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Tad pasirinkti tinkami antibiotikai, taip pat skirti NVNU, vitaminas C, kuris veikia kaip antioksidantas. „Gydymo prognozė buvo gera ir karvė po savaitės pasveiko, tik melžtis grįžo ne į robotą, o į aikštelę – tokia galimybė ūkyje buvo“, – sakė D. Gedvilas.

R. Antanaitis pridūrė, kad anksčiau ūkininkai dažniau brokuodavo tokias karves, tad džiugina, kad net 65 proc. per konferenciją vykusioje apklausoje dalyvavusių veterinarijos gydytojų atsakė, kad spenio pažeidimus dabar gydo, nors tai reiškia ir papildomą darbą.

Tiesa, dar yra nuomonių, kad karvės pažeistu tešmeniu gydyti neverta, tačiau, pasak D. Gedvilo, atkurti kai kuriais atvejais galima net pažeistą kanalą, o aptartu atveju buvo tik odos pažeidimas, tik bėda, kad komplikavosi mastitu. „Reikia kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir atsižvelgti į karvės produktyvumą, ekonominę naudą“, – teigė veterinarijos gydytojas.

Klostridiozė – nebūtinai nuosprendis

Ligą sukelia anaerobinė, sporas formuojanti gramteigiama Clostridium genties bakterija, plintanti per maistą ir sukelianti apsinuodijimą.

Didesnę riziką susirgti klostridioze turi didelio produktyvumo pieniniai gyvuliai, mėsiniai galvijai (dėl to, kad daug laiko praleidžia ganyklose). Rizikos veiksniai: stresas, staigus šėrimo pasikeitimas, baltymų ir energijos gausus pašaras su mažai skaidulų, karščio stresas, acidozė. Užsikrėsti gyvuliai gali per nešvarų girdyklų vandenį, antisanitarines sąlygas, žaizdas.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos gydytojos rezidentės Karina Džermeikaitė ir Dovilė Bačėninaitė konferencijoje pristatė klinikinį klostridiozės atvejį, kai ūkyje staiga nugaišo 2 mėn. veršelis, neturėjęs jokių klinikinių požymių.

Atkreiptas dėmesys, kad nebuvo žinoma, kuriuo paros laiku veršelis gimė ir kiek jam sugirdyta krekenų – šios aplinkybės labai svarbios.

„Iš praktikos žinome atvejų, kai naktį atvestiems veršeliams prižiūrėtojai kartais nesugirdo reikiamo kiekio krekenų ar pavėluotai tai padaro, o tokios aplinkybės ir lemia silpnesnį gyvūno imunitetą“, – atkreipė dėmesį K. Džermeikaitė.

Atliktas veršelio skrodimas. Pastebėta dehidratacija, hemoraginis enteritas, ūminis nekrozinis pilvo gleivinės uždegimas, padidėję limfiniai mazgai ir kepenys.

Atsakymų pateikė ir kraujo tyrimų rezultatai. Iš serumo Vokietijos laboratorijoje nustatyta Clostridium botulinum, o Lietuvos laboratorijoje rasta antikūnų prieš Clostridium perfringens alfatoksiną. Nuo klostridiozės veršelis nebuvo vakcinuotas.

Pasak veterinarijos gydytojų, nors šiuo atveju veršelis nugaišo nespėjus pasireikšti ligos požymiams, vis dėlto išgelbėti gyvūnus, pastebėjus pirmuosius požymius, yra galimybių. Pirmiausia reikėtų naudoti spazmolitikus išputimui ir pilvo spazmams sumažinti, taikyti intraveninių skysčių terapiją (elektrolitus, gliukozę), jeigu reikia, mažinti skausmą, skiriami NVNU.

Ligos komplikacijų gali būti kelios: staigus gaišimas, išputimas, diegliai, dehidratacija, viduriavimas ar žarnyno nepraeinamumas. Tai simptomai, leidžiantys įtarti klostriodiozę.

Taigi, jeigu ūkyje staiga nugaišta gyvūnas, rekomenduojama atlikti skrodimą, į laboratoriją siųsti mėginius, siekiant ištirti galimus sukėlėjus, antikūnus ar toksinus.

Laukiant atsakymų reikia įvertinti rizikos veiksnius, kurie galėjo sukelti ligą. Pagal gautus tyrimų atsakymus rekomenduojama sudaryti vakcinacijos planus.

Ką pirmiausia turi daryti didesnis ūkis, kuriame nustatyta klostridiozė? „Ne tik vakcinuoti bandą, bet ir pašalinti visus rizikos veiksnius, pasirūpinti, kad pašarai būtų kokybiški, be mikotoksinų. Nes jeigu rizikos veiksniai nebus pašalinti, vakcinacija problemų neišspręs“, – pabrėžė lektorės.

R. Antanaitis pridūrė, kad kartu su vakcinacija turi būti taisomos ir ūkio vadybos klaidos. „Girdime ūkininkų lūkesčius, kad vakcinavus bandą problemos neliks. Bet problema liks. Reikia itin pabrėžti užkrato šaltinį – pašarus ir vandenį. O pavyzdžių, kad taip yra, turime ne vieną, nes neretai ūkininkai tiesiog pritrūksta žmogiškųjų resursų, tarkime, girdykloms išplauti“, – sakė profesorius.

Pasak jo, dėl klostridiozės iššūkių yra ir daugiau, nes, nustačius ją, nežinia, kokių problemų dar yra. „Gali būti, kad ta klostridija pribaigė gyvūną, bet tai nereiškia, kad ji atidarė duris“, – vaizdžiai išsireiškė prof. R. Antanaitis.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kaip jūsų ūkį paveikė 2022-ųjų infliacija?
Visos apklausos