Kaunas. Gyvulininkystės ūkių modernizavimas ir automatizuotų melžimo sistemų (AMS) diegimas padeda gerinti pieno gamybos procesus ir ūkio darbo efektyvumą.

Taip pat gali ne tik padidinti pieno primilžį, pieno kokybę, bet ir pagerinti galvijų sveikatingumą, laikymo sąlygas, gyvūnų gerovę, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimą.

Nuo tada, kai 1992 m. viename Nyderlandų komerciniame pieno ūkyje pristatyta pirmoji AMS, pienininkystės ūkių valdymas tapo inovatyvesnis, informacinės sistemos bandos vadybą daro efektyvesnę. AMS ir kitos tiksliosios gyvulininkystės technologijos (TGT), sukurtos pagerinti ūkio valdymą, vadybą ir sumažinti patiriamus ekonominius pieno gamybos nuostolius, ūkininkams, konsultantams ir veterinarijos gydytojams leidžia lengviau analizuoti bandą.

Šiomis technologijomis siekiama visiškai automatizuoto nuolatinio pieninių galvijų stebėjimo, pabrėžiant individualumą, panaudojant technologines ir kompiuterines naujoves kaip gamybos proceso dalį.

Duomenis analizuoja dirbtinis intelektas

Įvairūs jutimo prietaisai – jutikliai (pvz., vaizdo ir garso kameros, temperatūros, slėgio, kraujo ir šlapimo analizės ir kt.) gali būti naudojami ir taikomi bet kuriame gamybos proceso etape.

TGT sistemų funkcija daugiausia grindžiama gyvūnų elgsenos (pvz., šėrimo, gėrimo, gulėjimo ir kt.) stebėjimu ir elgesio pokyčiais dėl išorinių veiksnių, tokių kaip laikymo sąlygos (pvz., temperatūros ir drėgmės svyravimai, oro srautas) arba biologiniai pokyčiai (pvz., ruja).

Aptikusi tokius elgsenos pokyčius, sistema, pasitelkusi dirbtinį intelektą (DI), įjungia įspėjamąjį signalą, leidžiantį ūkininkui ar veterinarijos gydytojui nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų, anksti diagnozuoti ir spręsti problemą.

Kartu ūkininkas gali stebėti kasdienį gyvulių gyvenimą realiu laiku nepaisant bandos dydžio. DI, naudodamas įvairių jutiklių ar prietaisų informaciją, analizuoja gautus duomenis ir pagal sukurtus algoritmus pagerina pienininkystės procesus.

Kaip veikia dirbtinis intelektas

• Duomenų rinkimas (gaunama informacija apie karvės fiziologinius rodiklius, ūkio sąlygas ir pan.);
• duomenų saugojimas (gauta informacija saugoma kompiuterinėse sistemose ar internetinėje duomenų saugykloje „iCloud“);
• duomenų analizė;
• sprendimų priėmimas (pateikiami pranešimai ūkininkui ar veterinarijos gydytojui);
• automatizavimas (DI gali būti tiesiogiai susietas su ūkyje jau naudojamais prietaisais, AMS);
• monitoringas ir priežiūra;
• optimizavimas (gali būti optimizuoti procesai: šėrimas, melžimas, reprodukcija ir kt.).

Visi šie etapai padeda pienininkystės ūkiams veiksmingai ir efektyviai atlikti gamybinius procesus, pagerinti gyvūnų produkciją, reprodukciją, sveikatingumą ir gyvūnų gerovę.

Visą straipsnį, apie tai, kaip sutrikimai nustatomi ir neinvaziniu būdu bei koks pieno riebalų ir baltymų santykio poveikis metabolinei būklei skaitykite čia.