Berlynas. Mokslininkai iš Makso Planko instituto atrado būdą, kaip stebėti afrikinio kiaulių maro plitimą laukinėje faunoje. Jie siūlo naudoti jutiklius – akselerometrus, kurie, remiantis šernų elgesiu, padėtų identifikuoti gyvūnus, užsikrėtusius mirtinu virusu.

Afrikinis kiaulių maras plinta tarp šernų ir kiaulių labai lengvai, todėl norint pažaboti infekcijos sklaidą svarbu žinoti, kada gamtoje ar ūkiuose prasideda ligos protrūkiai. 

Ligų diagnostika laukiniams gyvūnams nėra paprasta. Šiuo metu šernų apsikrėtimas afrikiniu kiaulių maru nustatomas tiriant mėginius, paimtus iš sumedžiotų ar nugaišusių individų, todėl susidaro ilgas laiko tarpas tarp ligos pasireiškimo populiacijoje ir faktinio aptikimo momento.

Vokietijos, Ispanijos ir Austrijos mokslininkai suvienijo jėgas, kad ištirtų, ar technologija, registruojanti gyvūnų elgseną, gali būti panaudota ankstyvai ligos diagnostikai.

Jie ant dvylikos šernų, kurie buvo tiriami kontroliuojamose sąlygose, pritvirtino 30 g sveriančius įsagus – akselerometro jutiklius. Gyvūnai buvo užsikrėsti afrikiniu kiaulių maru atliekant atskirą tyrimą, kurio tikslas buvo vakcinos sukūrimas. 

Pagreičio matuokliai atliko itin didelės skiriamosios gebos šernų judesių matavimus. Tyrimai parodė, kad sergančių šernų kasdienis aktyvumas sumažėja iki 20 proc., palyginti su sveikais.

Norėdami patvirtinti išvadas, tyrimo autoriai prijungė akselerometrus prie laukinių šernų, gyvenančių natūraliomis sąlygomis, todėl galėjo palyginti elgsenos modelius. Tyrimas pristatytas moksliniame leidinyje „Proceedings of the Royal Society B: Biological Science“.

Makso Planko instituto mokslininkai įsitikinę, kad ši priemonė gali padėti aptikti sergančius gyvūnus minimaliai invaziniu būdu, o tai leistų kontroliuoti ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Jie planuoja ištirti jutiklių efektyvumą teritorijose, kuriose, kaip žinoma, yra užsikrėtusių šernų. Siekiama sukurti akselerometrų algoritmą, kuris galėtų analizuoti judėjimo duomenis, kad gyvūnų sveikatą būtų galima įvertinti realiu laiku.