Vilnius. Visuomenės dėmesio akiratyje atsidūręs gyvūnų gerovės klausimas sukėlė audringas diskusijas, keičiamos tvarkos ir rengiami įstatymų pakeitimai. Vis dėl to tiek gyvūnų teisių gynėjai, tiek kai kurie politikai sutaria, kad pradėti reiktų nuo visuotinio augintinių ženklinimo.

Trečiadienį gyvūnų gerovės klausimas svarstytas Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotoliniame posėdyje.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pristatė jau vykdomus pokyčius. Visų pirma – šiuo metu dėl nelegalios veiklos ir galimai žiauraus elgesio su gyvūnais oficialiai yra pradėta 19 tyrimų, 380 augintinių paimta laikinai globai.

Stiprinama kontrolė

VMVT rugsėjo pradžioje su policija sudarė sutartį dėl bendrai vykdomos veiklos, budima 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. Pasak V. Paulausko, VMVT neturi žvalgybinės informacijos, kad kažkur vykdoma galimai nelegali veikla, vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių tebeišlieka visuomenės pranešimai, į kuriuos reaguoja VMVT darbuotojai  vieni arba su policijos pareigūnais.

Stengiantis surasti nelegalius gyvūnų daugintojus, atliekami tyrimai privačių veterinarijos gydytojų klinikose, tikrinami jų žurnalai, o pastebėjus vienam savininkui per metus vakcinuojant didelius kiekius gyvūnų, tikrinama ir analizuojama. Įtarus nelegalią veiklą bendradarbiaujama ir su mokesčių inspekcija – ši tarnyba analizuoja tuos duomenis, kurių dėl veiklos specifikos negali VMVT.

V. Paulausko teigimu, kiekviename VMVT departamente yra paskirtas žmogus, analizuojantis gyvūnų pardavimo skelbimus, kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos, bandoma tai aiškintis ir su policijos pagalba. Vis dėlto dažnu atveju tokie pardavėjai naudojasi išankstinio mokėjimo kortelėmis, tad atsekti juos sudėtinga, tačiau bent jau vykdoma prevencinė veikla ir veisėjams bei pardavėjams parodoma, kad ir ši erdvė yra stebima.

Taip pat VMVT kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad būtų pakeistos mažmeninės prekybos taisyklės: piliečiui internete ar kitur skelbiant apie parduodamą augintinį, būtų privaloma nurodyti veterinarijos registracijos patvirtinimo numerį ir jei augintinis yra suženklintas – mikroschemos numerį. Jei augintinis yra per jaunas, kad būtų suženklintas, tuomet reiktų nurodyti motinos mikroschemos numerį.

„Taisyklės yra pakeitimo procese, manau, kad greitu atveju jau įvyks, o kai kurie skelbimų portalai jau tai padarė ir jie reikalauja, kad tokie duomenys apie parduodamus augintinius būtų paskelbiami“, - sakė V. Paulauskas.

Tarnyba kartu su muitine stiprina ir pervežamų ar įvežamų gyvūnų kontrolę. Taip pat kiekviename departamente ieškoma priimti mažiausiai dar po vieną inspektorių, kuris specializuotųsi darbui su augintinių kontrole. Kad būtų užtikrinti nepriklausomi tyrimai,  papildomai VMVT įsteigta ekspertų grupė, kuri, gavus rimtesnius iškvietimas, važiuoja į bet kurią šalies vietą ir atlieka patikrinimus.

Išklausę apie VMVT atliekamus ar planuojamus darbus, Seimo nariai iškart kėlė klausimą dėl veiklos finansavimo. Tarnybos direktoriaus pavaduotojo teigimu, tiek šioms, tiek kitoms ateinančiais metais prisidedančioms funkcijoms būtinas papildomas finansavimas, yra kreiptasi į ministeriją, tačiau kol kas padėtis yra tokia, kokia yra.

„Faktas – daugiau nei 1 mln. eurų yra minusas mokos fonde jau šiais metais. Kad ką nors daugiau turėtume be biudžeto – neįmanomas dalykas“, - apie būtinybę apgalvotai planuoti kitų metų biudžetą kalbėjo V. Paulauskas.

Tiek parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, tiek Seimo narys Algimantas Salamakinas kėlė klausimą ir dėl savivaldybėms tenkančios finansinės naštos, susijusios su laikinai globai paimtų gyvūnų išlaikymu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gedimino Vaičionio teigimu, reikiamas kompetencijas sprendžiant gyvūnų paėmimą turi VMVT, tad kažin ar tikrai tame procese reikalingi ir savivaldybės tarnautojai. Šiuo metu laikiną gyvūnų globą turi užtikrinti savivaldybė. Anot G. Vaičionio, teismui nusprendus gyvūnus konfiskuoti, jų išlaikymo kaštai atbuline tvarka išieškomi, tačiau jei gyvūnai grįžta pas buvusį šeimininką, tuomet savivaldybė jau skaičiuoja nuostolius.

„Mes ir sakome, kad VMVT turi priimti sprendimą, turi pati sudaryti sutartis, kur bus laikomi gyvūnai ir čia reikalingas įstatymo pakeitimas, norint supaprastinti tą procedūrą“, - kalbėjo G. Vaičionis.

Sugrįžta prie gyvūnų ženklinimo

Vis dėlto Seimo narys Petras Čimbaras priminė, kad dalis rezonansą sukėlusių problemų galėjo būti išspręsta senai – privalomai ženklinant gyvūnus. „Turime visi pripažinti, esminę klaidą padarė Seimas praeitą kadenciją. Kai buvo priimtas įstatymas dėl čipavimo ir atšauktas. O po to padarėme veterinarijos tarnybą atpirkimo ožiais. (...) Pas mus yra besaikis pirkimas be kontrolės. Kitur nenusipirksi be specialių kursų, kol neparodysi, kur ir kaip gyvens, o pas mus perku kaip noriu ir kur noriu. Todėl ir atsiranda nelegalūs veislynai. Pastatėme vežimą prieš arklį ir bandome kažką nuskalpuoti. Patys save turime nuskalpuoti. Dabar neieškokime kaltų, o sėdėkime ir spręskime, kaip čipuoti, ar čia Vyriausybė skirs pinigų, ar neskirs. Reikia prieiti prie tvarkos“, - kalbėjo parlamentaras.

Ar tikrai visuomenė yra pasirengusi įsigyti ir prižiūrėti gyvūnus, klausė ir A. Stančikas. „Ar neturime eiti iš kitos pusės – pasiruošimas gyvūno auginimui? (...) Jei sudėliotume tvarką, atkristų ta besaikė gyvūnų populiacija...“, - svarstė parlamentinio komiteto pirmininkas, primindamas, kad yra aiškiai veikianti ūkinių gyvūnų ženklinimo ir judėjimo atsekamumo sistema – galbūt reikėtų panašios ir čia.

Dėl to, kad gyvūnų ženklinimas būtų privalomas pritarė ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė. Jos teigimu, visų pirma norėtųsi, kad būtų diskutuojama „ne kaip pastatyti dar vieną pastatą ir kur padėti dar daugiau gyvūnų, o kaip apskritai imti mažinti jų skaičių, įskaitant ir jų dauginimą“.

Anot jos, valstybei reikėtų rasti valios ir priimti sprendimą dėl privalomo ženklinimo, o tuomet savininkams grąžinus pabėgusius ir pan. gyvūnus, atsilaisvinusiose patalpose beglobiais gyvūnais galėtų pasirūpinti nevyriausybinis sektorius.

„15 ar 10 eurų neturi būti laikoma ypatingai didele suma savininkui, kuris priėmė sprendimą laikyti gyvūną. Nes gyvūnas nėra duona ar pienas, kuris gyvybiškai svarbus. 15 eurų visam šuns gyvenimui tikrai nėra kažkas... jis tikrai privalo prisiimti tą prievolę“, - teigė B. Kymantaitė, pridurdama, kad svarstymai dėl galimo ženklinimo išlaidų kompensavimo tarsi įvardija, kad gyvūno savininkas neturi jokių pareigų, viskuo pasirūpins valstybė.

„Kiek ilgai mes kalbėsime, kad savininkui nėra jokios finansinės pareigos paženklinti savo gyvūną, tai tiek ilgai mes ir turėsime tas problemas“, - teigė LGTAO vadovė, sulaukdama ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės Kamilės Sakalauskaitės palaikymo.

Ji pabrėžė, kad labai svarbu turėti vieningą valstybės politiką gyvūnų atžvilgiu, ko šiuo metu nėra. K. Sakalauskaitė akcentavo, kad būtina ne tik galvoti apie pasekmes, bet ir ieškoti priežasčių, tuo pačiu primindama, kad šiuo metu nėra draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną asmenims, kurie žiauriai su juo elgėsi. Ji pasigedo ir reglamentavimo, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, aiškiai apibrėžtos konfiskavimo tvarkos.

Kaip šie ir kiti siūlymai atsispindės įstatymų korekcijose, paaiškės kiek vėliau, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas šiame posėdyje tik susipažino su situacija ir išklausė suinteresuotas šalis. Dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimų projekto šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados, ją gavus klausimo svarstymas toliau bus tęsiamas ir parlamentiniame komitete.

MŪ inf.