Liuksemburgas. Kasmet milijardai ūkinių gyvūnų vežami veisti, penėti arba skersti Europos Sąjungoje (ES) ir už jos ribų, nes ūkininkai ir mėsos gamintojai siekia pasinaudoti regioniniais išlaidų skirtumais, kad gautų pelno, pastebi Europos Audito Rūmai.
Pirmadienį paskelbtoje apžvalgoje ES auditoriai atkreipia dėmesį, kad daugiau kaip trečdalis tokių kelionių trunka ilgiau kaip aštuonias valandas ir ne visada laikomasi gyvūnų gerovės standartų.
Ataskaitoje teigiama, kad gyvulininkystės produkcija netolygiai pasiskirsto ES šalyse ir regionuose, o ūkiai paprastai specializuojasi vienos rūšies ar produkcijos etapo srityje. Be to, pastebima tendencija, kad ūkių ir skerdyklų yra mažiau, bet jie yra didesni. Tokiomis aplinkybėmis ūkininkai ir mėsos gamintojai siekia kuo labiau sumažinti produkcijos ir skerdimo išlaidas, kuo labiau padidinti pajamas ir optimizuoti masto ekonomiją išnaudodami valstybių narių išlaidų skirtumus. Šie veiksniai skatina gyvūnų vežimą, ypač kai vežimo išlaidos sudaro nedidelę mažmeninės mėsos kainos dalį.
Skirtingose šalyse reikalavimai taikomi nevienodai
ES Audito Rūmų narės Evos Lindström teigimu, gyvų gyvūnų vežimas dideliais atstumais gali turėti žalingų pasekmių jų gerovei, o ES gyvūnų vežimo teisės aktų vykdymas nėra tolygiai užtikrinamas valstybėse narėse ir esama rizikos, kad vežėjai gali išnaudoti dėl skirtingų nacionalinių sankcijų sistemų atsirandančias spragas.
Teigiama, kad yra rizikos, jog vežėjai gali pasirinkti ilgesnį maršrutą, norėdami išvengti šalių, kuriose griežčiau užtikrinamas ES taisyklių vykdymas ir taikomos griežtesnės sankcijos. Taisyklių nesilaikymas taip pat gali būti finansiškai naudingas gamintojams, pavyzdžiui, kai tai susiję su netinkamos būklės gyvūnų vežimu, nes šalys paprastai netaiko atgrasomųjų sankcijų, pastebi ES Audito Rūmai.
Apžvalgoje auditoriai pabrėžia, kad neigiamą vežimo poveikį gyvūnų gerovei būtų galima sumažinti mažinant kelionių skaičių ir trukmę, taip pat gerinant gyvūnų vežimo sąlygas.
Jie taip pat pateikia keletą gyvų gyvūnų vežimo alternatyvų. Europos auditorių teigimu, kai kuriais atvejais naudojant vietines ir mobiliąsias skerdyklas nebereikėtų vežti tam tikrų gyvūnų ir tai būtų ekologiškiau.
Auditoriai teigia, kad geresnės informacijos teikimas vartotojams padėtų jiems priimti informacija pagrįstus pirkimo sprendimus. Tai būtų galima padaryti taikant ES gyvūnų gerovės ženklinimo sistemą, kuria būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir suderintas mėsos ženklinimas visoje ES.
Galiausiai naujomis taisyklėmis galėtų būti suteikta galimybė skatinti struktūrinius pokyčius pereinant prie tvaresnio maisto tiekimo. Tai reikštų, kad gamintojams ir vartotojams būtų teikiamos paskatos tvariai elgsenai skatinti. ES Audito Rūmų nuomone, ES politikos formuotojai galėtų apsvarstyti galimybę žalą gyvūnams susieti su vežimo išlaidomis ir mėsos kainomis.
Duomenys apie gyvūnų pervežimą – fragmentiški
Pastebima, kad duomenys apie gyvų gyvūnų vežimą ES yra fragmentiški, o Europos Komisija neturi išsamios ir centralizuotos apžvalgos. Šioje srityje būtų galima geriau pasinaudoti IT ir technologijų pažanga.
Pervežami gyvūnai patiria stresą, kelionės metu gali kentėti nuo bado, troškulio, karščio, vietos ir poilsio trūkumo. Europos Audito Rūmų pranešime teigiama, kad pavienis gyvūnas per visą gyvenimą gali būti vežamas kelis kartus: Vokietijoje penimos ir paskerstos kiaulės dažnai gimsta Danijoje arba Nyderlanduose, o Prancūzijoje, Airijoje ir Lietuvoje gimę galvijai dažnai penimi ir skerdžiami Ispanijoje arba Italijoje.
Didžioji dalis gyvų gyvūnų prekybos tarp valstybių narių vyksta keliais. Remiantis turimais duomenimis, 2017–2021 m. 63 proc. gyvūnų vežimo sudarė trumpos kelionės, trunkančios iki 8 valandų, po jų – ilgos kelionės (33 proc.) ir labai ilgos kelionės, trunkančios ilgiau nei 24 valandas (4 proc.).
Pastaraisiais metais ES piliečiai vis labiau nerimauja dėl gyvūnų gerovės. NVO pabrėžė, kad gyvūnai gali būti vežami prastomis sąlygomis, o Europos Parlamentas įsteigė tyrimo komitetą vežamų gyvūnų apsaugos klausimais. ES bendra žemės ūkio politika iki šiol nebuvo orientuota į vežamų gyvūnų gerovę. Komisija ketina iki metų pabaigos pasiūlyti peržiūrėtas gyvūnų gerovės taisykles.
Visą apžvalgą apie gyvūnų pervežimus Europos Sąjungoje galima rasti čia.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Prie Lietuvos sparčiai artėja Niukaslo liga
2024-12-19 -
Brazilija įteisino veterinarinius vaistus su kanapėmis
2024-12-16 -
Dalis rajonų priskirti mažesnių ribojimų zonai
2024-11-25
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)