Lionas / Kaunas. Kaip kontroliuoti kenksmingas dujas gyvulių ūkiuose ir tvariai ūkininkauti, kaip pamaitinti planetą neišeikvojant jos išteklių? Šios ir daugybė kitų temų gvildentos Tarptautiniame gyvūnų mokslo kongrese Prancūzijoje.

Atsakymų į gyvybiškai svarbius klausimus ieško geriausi pasaulio gyvūnų mokslininkai, kongrese pasidaliję, kas yra nuveikta ir ko reikia siekti. Kongrese dalyvavo ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, skaitęs pranešimą apie Lietuvos pieno sektoriaus problemas. Kongreso naujienomis jis dalijasi su portalo manoūkis.lt skaitytojais.

Genetikos įtaka mažinant klimato kaitą

Klimato kaita buvo viena svarbiausių kongreso temų. Pirmiausia, kaip žemės ūkis prisideda prie aplinkos teršimo, kita vertus – kaip padeda taršą mažinti.

Ne tik Europa, bet ir kitos šalys laikosi žaliojo kurso (pvz., Kanada, Naujoji Zelandija), jos turi planų iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Dalis valstybių nelabai tiki, kad tai pavyks, bet taršos dėl metano, fermentacijos dujų duomenys rodo, kad, palyginti su 1990 ir 2021 m., ji sumažėjo, taip pat mažėja azoto monoksido išskyrimas į aplinką.

Klimato kaitą siekiama mažinti genetikos pagalba – didinat gyvulių produktyvumą. Taip pat svarstoma, kaip atrajotojus integruoti į žiedinę ekonomiką.

Prognozuota, kad metano, kurio karvės išskiria daugiausia, emisija didės, bet Europoje ji sumažėjo 30 proc. ir senasis žemynas daugiausia prisideda prie metano emisijos mažinimo, labiausiai tuo, kad didina gyvulių produktyvumą.

„Tai vienintelis ir įvykdomas sprendimas. Visi pranešėjai akcentavo, kad reikia didinti gamybos efektyvumą ir produktyvumą. Atkreiptas dėmesys, kad nacionalinės veislės – ne išeitis, valstybės turi žiūrėti veislininkystės. Ir tai įvardija žmonės iš tribūnų gana drąsiai“, – kalbėjo E. Gedgaudas.

Kitas tikslas – didinti organinės anglies kiekį dirvožemyje, ganyklose. Bet iš gyvulininkystės CO₂ pastaruoju metu mažėja ir, tikimasi, dar labiau mažės, dėl to ir kalbama apie pelkių, kurios suriša daug CO₂, atstatymą.  

Nyderlandai tvarios pienininkystės keliu eina gana sparčiai. Mokslininkai pristatė, kokių rezultatų pasiekė jų šalis, mažindama emisijas: per metus metano sumažinama 5 kg/ha – tai labai daug. Kai kuriose fermose statomos specialios metano gaudyklės. Per metus sumažėjo ir CO₂ išskyrimas (100 g – 1 kg pieno pagaminti), nitratų kiekis (25 kg/ha).

Vidutinis pieno primilžis Nyderlanduose per 10 metų dėl genetikos padidėjo 1 150 t, didėjo baltymų, riebalų kiekis ir, o tai labai svarbu, padidėjo ūkinio naudojimo trukmė. Viso pasaulio veislininkystės programose dėmesys kreipiamas į efektyvumą ir sveikatingumą. Siūloma veisti optimalaus dydžio karves, kurios duoda daugiau pieno ir mažiau suėda – su genomo pagalba tokį efektyvumą galima pasiekti.  

Genomas: koreliacijos tarp požymių

„Dabar yra genomo bumas. Kalbant apie genomą salėje sunkiai tilpo visi norintys – teko sėdėti ant grindų ar stovėti“, – pasakojo E. Gedgaudas.

Šiuolaikinė veislininkystė be genomo jau neįmanoma. Genomas duoda efektyvumą, didina produktyvumą, riebalų kiekį piene. Genomo tikslumas kasmet didėja, duomenų surenkama vis daugiau, dėl to greitėja selekcijos procesas, į bandą įvedami nauji gyvuliai, tiesa, dėl to trumpėja laktacijų skaičius. Vidutinė laktacijų trukmė – tik 2,2 laktacijos ir šis rodiklis turėtų būti didesnis.

Dar viena svarbi žinia kalbant apie genomą – koreliacijos tarp požymių, kurių vis daugėja. „Dalis mokslininkų sako, kad genetika nespėja su besikeičiančia aplinka – dėl šiltnamio efekto ji keičiasi greičiau, negu genome spėjame panaudoti mažiau paveldimų požymių, kad išvestume tam tikras koreliacijas“, – pastebėjo LGVA direktorius.

Holšteinų produktyvumas didėja, bet dėl genomo jų vaisa ne tik nenukenčia, bet netgi gerėja, o tai efektyvina ūkį.

Kai kurias problemas gali išspręsti tik genomas – pašalinant nepageidaujamus požymius ir siekiant geresnio požymių paveldimumo. „Kalbant apie metaną, požymio paveldimumas nėra labai didelis, bet nustatyta, kad yra neigiama koreliacija su pieno riebalais – kuo labiau mažiname metano išskyrimą iš gyvulio, tuo mažiau būna ir riebalų piene. Tai nepageidaujamas veiksnys ir ieškoma būdų tai išspręsti. Mažinant metano išskyrimą reikia išlaikyti ir produkcijos kiekį“, – dalijosi žiniomis E. Gedgaudas.

Dar vienas labai svarbus požymis, aktualus ir Lietuvai – karštis, kuris neigiamai veikia karvės organizmą, produktyvumą, vaisą. Pastebėta, kad šį požymį galima valdyti genomo pagalba, nes skirtingi buliai turi skirtingą požymio paveldimumą. Naujoji Zelandija karščio indeksą į gyvulio veislinę vertę planuoja įtraukti 2029 m. Beje, moksliniai tyrimai rodo, kad holšteinai, turintys aukštesnį vaisos indeksą, mažiau reaguoja į karščio stresą.

Mokslininkai randa tam tikrų koreliacijų tarp buliaus ir pagrindinių prieauglio ligų (kvėpavimo takų, diarėjos), ateityje šie požymiai bus įtraukti į gyvulio bendrąją veislinę vertę. Atlikti nemažos apimties tyrimai rodo, kad dalies bulių palikuonys (dukros) būna daug sveikesni ir turi didesnį atsparumą būtent šitoms ligoms.

Pasak E. Gedgaudo, įdomi padėtis dėl krekenų. Mokslininkai ieško koreliacijos tarp geriausių ir prasčiausių bulių, nes jų dukrų krekenų kokybė labai skirtinga. Krekenų kokybė – ne tik sausosios medžiagos, bet ir riebalai, baltymai, taip pat laktozė, kuri krekenose yra labai svarbi, ir šiuo atžvilgiu randami požymių skirtumai tarp bulių. Laktozė turi įtakos tolimesnei pieno gamybai, ūkinio naudojimo trukmei ir gyvulio išgyvenamumui.

„Kasmet daugėja genomo duomenų ir didėja jų tikslumas, o tai labai palengvina priimant sprendimus tiek ūkininkams, tiek asociacijoms. Genomas labai padėjo gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui, todėl kelias nuo lauko iki stalo tapo patikimesnis ir tvaresnis“, – pabrėžė E. Gedgaudas.

Žemės ūkis turi labai daug iššūkių, ypač pieno sektorius, ES turi paskaičiavimus, kiek pieno ūkis uždirba grynojo pelno. Lietuva eina su minuso ženklu, taip pat Latvija, Čekija, Švedija, Danija, Liuksemburgas, bet yra šalių, kurios dirba žymiai efektyviau ir tai žinutė, kad reikia žiūrėti ir valdyti pieno sektorių.

Vabzdžiai maistui: panacėja ar pavojus?

Viena naujausių kongrese gvildentų temų – vabzdžių panaudojimas žmonių maistui ir gyvūnų pašarams, jų indėlis dirvos struktūrai skaidant augalinius produktus ir nenaudojant chemijos. Iš vienos pusės, vabzdžiai gali papildyti racioną baltymais, iš kitos pusės kiltų labai daug problemų – dėl užkrečiamųjų ligų, kurias gali pernešti vabzdžiai, (salmoneliozės, streptokokų), giminingumo (laboratorijose, kuriose vabzdžiai veisiami, tai suvaldyti sunkiausia), laikymo sąlygos ir daug kitų.

„Dėl vabzdžių sunerimę ir ūkininkai – vabzdžių baltymai tai tų pačių pieno baltymų konkurentai“, – pieno sektoriaus atstovų nerimą paaiškino E. Gedgaudas.

Tarptautinį gyvūnų mokslo kongresą kartu organizavo Europos gyvūnų mokslo federacija (EAAP), Pasaulinė gyvūnų auginimo asociacija (WAAP) ir Tarptautinė bulių vertinimo tarnyba („Interbull“).