Vilnius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad palyginus šių metų trijų ketvirčių duomenis su ankstesniais metais pastebima, jog afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet laukinėje faunoje plinta kur kas lėčiau, todėl ir šios ligos protrūkių kiaulių laikymo vietose užfiksuota gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Tarnybos duomenimis, šiemet maras patvirtintas 195 šernams (pernai tuo pat laiku – 555).

2020 metais Lietuvoje nustatyti tik 3 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose, tuo tarpu 2019 m. šios ligos protrūkių buvo užfiksuota 6 kartus daugiau (t. y. 19 židinių), o 2018 m. – net 51.

Tarnybos vadovas Darius Remeika sako, kad tai lėmė tiek inspektorių kontrolė, tiek bendradarbiavimas su ūkininkais, tiek ir sustiprėjęs žmonių sąmoningumas.

 „Atsižvelgiant į tai, priimti svarbūs reikalavimų kiaulių laikytojams pakeitimai – jie numato galimybę didesniam ratui ūkininkų, laikantis esminių biologinio saugumo reikalavimų, ne tik auginti kiaules savo reikmėms, bet ir pardavimui. Šie pakeitimai priimti reaguojant į gerėjančią AKM situaciją ir siekiant sumažinti kiaulių laikytojams, ypač ketinantiems užsiimti versliniu kiaulių auginimu, tenkančią administracinę naštą“, – akcentavo VMVT direktorius D. Remeika.

Svarbiausi pakeitimai bus taikomi nedideliems ūkiams, auginantiems kiaules. Įsigaliojus naujosioms taisyklėms, visi kiaulių laikytojai, kurių ūkiai atitiks biologinio saugumo reikalavimus, bus atlikti AKM tyrimai, galės auginti jas pardavimui, t. y. prekiauti paršeliais arba jau nupenėtomis kiaulėmis, skirtomis skerdimui.

Lengvėja ir reikalavimai ūkiams, kuriuose auginama ne daugiau kaip 100 kiaulių, tarp kurių gali būti ne daugiau kaip 5 paršavedės. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į išsakytas augintojų nuomones ir VMVT inspektorių patirtį, panaikintas reikalavimas tokiems nedideliems kiaulininkyste ketinantiems užsiimti ūkininkams įsirengti atskirą dušą kiaulių laikymo vietoje.

Tačiau visiems kiaulių laikytojams išlieka reikalavimai prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas persivilkti drabužius ir persiauti avalynę, nešerti kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, šviežiai nušienauta žole, nes tai – vienas iš galimų užkrato šaltinių.

VMVT specialistai taip pat primena, kad dezinfekciniai kilimėliai privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti, be to, užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu. Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos.

Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys. Kiaulių laikytojai apie kiaulių sveikatos pasikeitimus, ypač apie kritimus, privalo nedelsiant informuoti VMVT inspektorius ar privačius veterinarijos gydytojus.

Į rinką tiekiantys kiaules laikytojai turės užtikrinti, kad ūkiuose laikomasi biologinio saugumo reikalavimų. Tam bus privalu atlikti laboratorinius tyrimus dėl AKM. Be to, kiaulės privalės būti ženklinamos ir jų judėjimo kontrolė vykdoma naudojant Europos Sąjungos atsekamumo sistemą.

VMVT duomenimis, tiek pernai, tiek ir šiais metais AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose buvo nustatyti tuose rajonuose, kur šis virusas aktyviai reiškėsi šernų populiacijoje. Šių metų sausio–rugsėjo mėn. Lietuvoje nustatyta 170 tokių vietų – jose AKM patvirtintas 195 šernams. Tuo tarpu 2019 m. per tą patį laikotarpį buvo nustatyta 371 virusu užkrėsta vieta, kuriose AKM patvirtintas 555 užsikrėtusiems šernams.

„Mažėjantis AKM viruso aptikimas laukinėje faunoje, nes beveik neberandama dėl AKM nugaišusių šernų, ir naminėse kiaulėse leidžia daryti prielaidas, kad daugelį metų mūsų taikomos prevencinės priemonės yra veiksmingos ir galima tikėtis, kad didžioji dalis kiaulių laikytojų jau išmoko gyventi šalia viruso, taikyti efektyvias biologinio saugumo priemones ir neįsileisti užkrato į kiaulių laikymo vietas“, – sako D. Remeika.

Tuo tarpu kaimyninės šalys intensyviai kovoja su nepažabojamu AKM viruso plitimu. Šiais metais Lenkijoje naminių kiaulių laikymo vietose nustatyta 100 AKM protrūkių, dėl kurių sunaikinta per 57 tūkst. kiaulių, Latvijoje – 3 protrūkiai (2 – komerciniuose ūkiuose ir vienas nekomerciniame), Bulgarijoje – 18, Rumunijoje – 745, Slovakijoje – 17, Serbijoje – 15, Graikijoje – 1, Ukrainoje – 14 ir vienas protrūkis Moldovoje.

VMVT, MŪ inf.