Kaunas. Galvijų embrionų transplantacija jau senokai tapo viena iš biotechnologinių veisimo priemonių ir net nebevadinama inovacija. Vis dėlto Lietuvoje ji pagreičio neįgavo. 

Kai šalyje prieš kelis dešimtmečius buvo išbandyta embrionų transplantacija (ET), visi to laiko gyvulininkystės korifėjai buvo įsitikinę, kad ateis momentas, kai ši biotechnologija pakeis dirbtinį sėklinimą, nes šis paprastas būdas leidžia efektyviau panaudoti genetinį potencialą.

„Dabar nebūčiau toks tikras. Embrionų persodinimas leistų panaudoti potencialą, bet šis būdas brangus ir nenuspėjamas, nes atsiranda daug dedamųjų“, – sako LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos prof. Vytuolis Žilaitis, vienas šios biotechnologijos pradininkų Lietuvoje.

Lyderystės, kaip ir dera, įvairiu metu ėmėsi mokslas. Embrionų transplantavimo bandymų būta Gyvulininkystės institute, vėliau su savo entuziazmu metodines paieškas veislininkystėje labai skatino doc. Giedrius Palubinskas, LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų veisimo katedros vedėjas. Jo rūpesčiu buvo vykdomi ET projektai.

O praktinės veiklos neseniai ėmėsi LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centro (PMBC) vadovas, veterinarijos gydytojas dr. Sigitas Japertas. Seniai svajojęs apie galimybę centre pradėti ET, pirmiausia jis sudarė sąlygas iš ūkio karvių plauti embrionus ir juos persodinti. Praėjusių metų pabaigoje PMBC jau iš užsienio įsigijo 17 sertifikuotų moteriškos lyties embrionų su ištirtu genomu.

S. Japerto tikslas – su aukštos genetinės vertės embrionais pagerinti bandą. Kai užaugs iš embrionų atvestos telyčios, LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkai plaus jų embrionus ir persodins PMB centre užaugintoms žemesnės genetinės vertės telyčioms – taip bus galima greičiau gauti aukštesnės veislinės vertės palikuonių. O geriausias ūkio telyčias sėklins seksuota sperma.

Kitas S. Japerto ir jo komandos tikslas – įvaldyti gamyboje transplantacijos procesus.

„Embrionų transplantacija – mokslo pasiekimas ir labai gaila, kad ši technologija dar nėra taikoma Lietuvoje gamybinėmis sąlygomis. Jau tiriame telyčių genomą ir matome, kad atsiranda aukštos genetinės vertės gyvulių, tad su embrionų transplantacija galėtume greičiau daryti pažangą. Vienas iš mano tikslų yra šia biotechnologija užkrėsti ir kitus gamybinius gyvulininkystės ūkius, kurie nori spartesnės pažangos“, – kalba S. Japertas.

Jis įsitikinęs, kad iš mokslo lygmens ET jau turi pereiti į gamybą ir tapti rutina, nes ne vienas pažangus šalies ūkis rastų bandoje gyvulių, iš kurių galėtų išplauti embrionų ir juos persodinti. Tačiau, norint šios srities proveržio, reikia daugiau šviečiamosios veiklos.

„Reikia, kad atsirastų keli lyderiai, kurie tai darytų. Savo pavyzdžiu jie patrauktų kitus, o tada jau sparčiau gerėtų genetinis potencialas, produktyvumas, kartu – ir ūkininkų pajamos“, – svarsto autoritetingas specialistas.