Vilnius. Lietuva toliau mažina antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams gydyti. Taip pat pastebima, kad vis dažniau skiriami pirmo pasirinkimo antibiotikai, o ne, pavyzdžiui, makrolidai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2023 m. šalyje antimikrobinių medžiagų kiekis gyvūnų gydymui siekė 42,49 mg/PCU, palyginimui – 2022 m. buvo 48,20 mg/PCU. ES vidurkis sudaro 84,3 mg/PCU.
Siekdama įvertinti antimikrobinių medžiagų naudojimą ES šalyse Europos veterinarinių vaistų agentūra (EMA) įdiegė populiacijos korekcijos koeficientą (PCU). Tai techninis rodiklis, atspindintis kiekvieno gyvūno kūno svorį kilogramais, leidžiantis objektyviai palyginti antimikrobinių medžiagų sunaudojimą atsižvelgiant į šalyje laikomų gyvūnų bendrą biomasę.
VMVT Centralizuoto leidimų išdavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Einorytė sako, kad veterinarijoje stebimas svarbus pokytis
„Pirmo pasirinkimo antibiotikai, tokie kaip penicilinai, naudojami vis dažniau, o makrolidų – vis mažiau. Penicilinai yra plačios veikimo srities antibiotikai, kurie pasižymi mažesne atsparumo rizika. Makrolidai paprastai skiriami tik tada, kai kiti vaistai neveiksmingi. Ši tendencija atspindi atsakingesnį požiūrį į antibiotikų naudojimą“, – teigia J. Einorytė.
Anot jos, pokytis yra ne tik gausesnių žinių apie antimikrobinį atsparumą, rezultatas, bet ir augančių vartotojų lūkesčių dėl atsakingo ūkininkavimo bei kokybiškų produktų išdava.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Dalis rajonų priskirti mažesnių ribojimų zonai
2024-11-25 -
Ant gležnų pečių – milžiniška atsakomybė
2024-11-21 -
Išmaniosios technologijos gyvulininkystės ūkyje
2024-11-15
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)