Berlynas/Pekinas. Afrikinio kiaulių maro (AKM) žemėlapis toliau plečiasi, o šalys ieško įvairių priemonių, kaip sustabdyti ligos plitimą ir gelbėti kiaulininkystę.

Vokietijos Bradenburgo federalinė žemė planuoja pastatyti 120 kilometrų ilgio tvorą pasienyje, siekdama neleisti AKM užsikrėstusiems šernams patekti iš Lenkijos į Vokietiją, Lenkijos naujienų agentūrą PAP pacitavo Lenkijos visuomeninis radijas.

Numatoma, kad elektrinė tvora bus kilnojama ir laikino pobūdžio, o jos įrengimo darbai bus pradėti jau šios savaitės pabaigoje, PAP citavo Vokietijos pareigūnus.

Gruodžio pradžioje vakarų Lenkijoje, maždaug 40 kilometrų nuo sienos su Vokietija, buvo aptiktas kritęs šernas, užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru. Lenkijos naujienų agentūros duomenimis, iki šiol Vokietijoje nebuvo fiksuota AKM atvejų, tačiau kiaulių augintojai nerimauja dėl to, kad netoli sienos su Vokietija aptinkama vis daugiau užsikrėtusių šernų.

Tuo tarpu Kinija, jau patyrusi didelių nuostolių, nori atkurti kiaulininkystę ir planuoja skirti kuo daugiau žemės kiaulių auginimui, įskaitant teritorijas, kuriose dėl aplinkosaugos priežasčių anksčiau buvo uždrausta užsiimti šia veikla, pranešė šalies žemės ūkio ministerija. 

Kinijos institucijos parengė trejų metų planą, skirtą atkurti kiaulių fermas, kuriose dėl ligos protrūkio teko išskersti gyvulius.Plane numatytos priemonės, skirtos iki 2020-ųjų pabaigos palengvinti kiaulininkystei skirtos žemės įsigijimo procesą ir bei sumažinti „draudžiamų“ kiaulių auginimo zonų.

Nuspręsta, kad miestai ir apskritys, kuriose anksčiau dėl aplinkos apsaugos priežasčių buvo uždrausta auginti kiaules, turi būti „reformuoti“, kad iki 2021 metų būtų galima normalizuoti kiaulienos gamybą.

Dėl AKM protrūkio, prasidėjusio praėjusių metų rugpjūtį, didelis kiaulių skaičius buvo išskerstas, o kiaulienos kainos išaugo taip smarkiai, kad pradėjo kelti grėsmę šalies politiniam ir ekonominiam stabilumui.

Remiantis oficialiais duomenimis, dėl ligos Kinijoje buvo sunaikinta daugiau nei milijonas kiaulių, tačiau specialistai teigia, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis.

Tai, savo ruožtu, pakėlė ir kitų rūšių mėsos, įskaitant jautieną, vištieną, antieną, taip pat kiaušinių kainas, vartotojams pereinant prie kitų baltymų šaltinių.

Siekdamas patenkinti paklausą, Pekinas padidino kiaulienos importą. Europos Komisijos duomenimis, sausio–balandžio mėnesiais importo iš Europos Sąjungos srautas buvo 37 proc. didesnis.

Kiek anksčiau Kinija taip pat pareiškė planuojanti atnaujinti jautienos ir kiaulienos importą iš Kanados, kuris buvo nutrūkęs birželį dėl įtampos dviejų šalių santykiuose, susijusios su Kinijos milžinės „Huawei“ finansų direktorės suėmimu Kanadoje.

Kinijos nacionaliniai įstatymai leidžia savivaldybėms uždrausti kiaulių auginimą tam tikrose vietose, siekiant kontroliuoti taršą, saugoti gamtos rezervatus ir palaikyti švaraus vandens tiekimą.

Šalies valdžia pastaraisiais metais nurodė didelėms kiaulių fermoms įrengti atliekų šalinimo sistemas ir pasirūpinti geriamojo vandens šaltinių bei miesto teritorijų apsauga nuo fermų poveikio.

Tuo tarpu Kinijos valdžiai mėginant kontroliuoti kainas didžiausioje pasaulyje kiaulienos rinkoje, savivaldybės spaudžiamos mažinti saugomų teritorijų dydį.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad per ateinančius trejus metus įsteigs 120 „pavyzdinių ūkių“ ir padidins subsidijas kiaulių augintojams, be to, imsis priemonių ligos kontrolei ir skatins centralizuotą profesionalų užsikrėtusių kiaulių skerdenų šalinimą.

BNS, MŪ inf.