Panevėžys/Vilnius. Velžio seniūnijos ūkyje, kuriame šeimos reikmėms buvo auginamos 2 kiaulės, nustatytas antrasis šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis. Šiltasis metų sezonas - kritinis ir labiausiai pavojingas laikotarpis, kai rizika, kad AKM pateks į ūkį, ypač padidėja.

Ne veltui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovai teigia, kad privatūs veterinarijos gydytojai yra tarnybos akys ir ausys, o jų vaidmuo kovojant su AKM yra ypač svarbus. VMVT informavo, kad pirminę informaciją apie galimą AKM židinį gavo būtent iš privataus veterinarijos gydytojo, kurį į ūkį pasikvietė ūkininkas, pastebėjęs, kad viena iš kiaulių nustojo ėsti, pasidarė apatiška, ant kūno pasirodė kraujosruvos. Ištyrus gyvūnų kraujo mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, patvirtintas AKM. Dar tą pačią dieną abi kiaulės nugaišintos, atlikta pirminė kiaulių laikymo vietos dezinfekcija, ūkiui pritaikyti laikini apribojimai.

AKM jau vadinamas liga, su kuria reikia išmokti susigyventi, nes nei vakcina, nei vaistai šiai ligai gydyti dar neišrasti. Šiuo metu vienintelis būdas, kuris gali padėti išvengti AKM ūkiuose - tai griežtas biosaugos reikalavimų taikymas.

„Kiek ankščiau, apie 3 km spinduliu nuo šio ūkio, AKM buvo patvirtintas rastoms šernų gaišenoms. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad nustačius AKM atvejus laukinėje faunoje, kiaulių laikytojai turi būti itin budrūs ir ypač griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Tai vienintelė efektyvi priemonė, padedanti apsaugoti savo ūkį, kad į jį nepatektų AKM virusas", - pabrėžia VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos įsakymu, nuo šių metų gegužės 26 d. buvo padidinta AKM buferinė zona, į kurią pateko ir Panevėžio rajono Velžio seniūnija. Į buferinės zonos teritoriją patekę kiaulių laikytojai, negalintys įgyvendinti ir laikytis biologinio saugumo reikalavimų, privalo kiaules pasiskersti savo reikmėms tiesiog ūkyje, arba, gavę teritorinės VMVT leidimą, išvežti skersti į VMVT patvirtintas skerdyklas. Jei kiaulės netinkamos skersti (pavyzdžiui, dėl amžiaus), jos turi būti nugaišintos, o jų gaišenos perduotos šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams.

Visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai ištirti dėl AKM. Jei liga nepasitvirtina, paskerstų kiaulių mėsą leidžiama vartoti savo reikmėms be jokių apribojimų.

Ūkininkai, kurie vykdys šiuos reikalavimus, galės gauti išmokas už ankstyvą kiaulių paskerdimą, tačiau, pasinaudoję valstybės parama, turės įsipareigoti dar metus laiko nelaikyti kiaulių.

„Kiaulių laikytojai turi labai gerai įvertinti riziką, ypač tose vietovėse, kur AKM nuolat nustatomas laukinėje faunoje. Beje, vasara - rizikingiausias metų laikas AKM virusui plisti ir užkratui patekti į kiaulių laikymo vietas. Tai lemia daug priežasčių, bet svarbiausias - žmogiškasis faktorius. Besilankydami miškuose, rinkdami miško gėrybes, šviežiai nušienauta žole šerdami kiaules ir panašiai, ūkininkaujantys asmenys rizikuoja į savo ūkį parsinešti ir AKM virusą", - teigia M. Masiulis.

VMT dar kartą primenama, kad darbui tvarte būtina pasikeisti avalynę bei drabužius, prie įėjimo įrengti veikiančius dezinfekavimo barjerus, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis. Pastebėjus, kad pakito kiaulės elgesys (neėda, nesikelia, atsiranda kraujingos išskyros, taškinės kraujosruvos odoje), reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba į VMVT teritorinio padalinio specialistus.

VMVT, MŪ inf.