Bratislava. Slovakija pranešė apie pirmąjį šalies istorijoje afrikinio kiaulių maro atvejį ir pridūrė nurodžiusi atsakingoms institucijos išskersti rizikos zonoje esančias kiaules.

Ligos, kuri yra mirtina kiaulėms, tačiau nepavojinga žmonėms, protrūkis ketvirtadienį užfiksuotas viename kaime netoli sienos su Vengrija.

„Tai yra pirmas Slovakijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Valstybinės veterinarijos ir maisto administracijos generalinis direktorius Jozefas Biresas, pridurdamas, kad ligos židinys užfiksuotas vos už 470 metrų nuo sienos su Vengrija.

Tuo tarpu kaimyninėje Vengrijoje šiais metais buvo nustatyta šimtai šernų susirgimo afrikinio kiaulių maru atvejų.

Slovakijos valdžios institucijos pranešė, kad bus sunaikintos visos kiaulės, esančios trijų kilometrų spinduliu nuo ligos židinio, ir kad bus nustatyta trijų kilometrų apsaugos zona bei 10 kilometrų stebėjimo zona.

Europos Sąjungos valstybės narės žemės ūkio ministerija nedelsdama informavo atitinkamas Europos institucijas, AFP pranešė ministerijos atstovas Danielius Hrezikas.

Ligos protrūkis užfiksuotas Straznės kaime, esančiame už 460 kilometrų į rytus nuo Bratislavos, kuriame per savaitę nugaišo kelios kiaulės, AFP pranešė kaimo seniūnas Julius Horvatas. Jis taip pat nurodė, kad rajone nėra didelių kiaulių fermų.

Ligos protrūkių statistika auga ir Lietuvoje. Praėjusią savaitę AKM židinys nustatytas Alytaus rajono Simno seniūnijos ūkyje, kur buvo auginamos 3 kiaulės. Lietuvoje tai jau 12 AKM židinys. Šiais metais dėl ligos mūsų šalyje jau sunaikintos 145 kiaulės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, dėl AKM protrūkių kiaulių ūkiuose labai sudėtinga situacija susiklosčiusi Rumunijoje. Šioje šalyje užfiksuota jau daugiau kaip 440 AKM židinių ir sunaikinta per 4 000 kiaulių. Panaši situacija taip pat stebima Lenkijoje (pranešta apie 26 AKM protrūkius ir sunaikinta 17 090 kiaulių) ir Bulgarijoje (pranešta apie 16 protrūkių ir sunaikinta 17 680 kiaulių). Be minėtų valstybių, po 1 protrūkį taip pat užregistruota Italijoje ir Latvijoje, kur ūkiuose komerciniais tikslais buvo augintos 68 ir 52 kiaulės.

Europoje AKM  į kiaules auginančius ūkius patenka dažniausiai dėl itin plačiai paplitusio užkrato laukinėje faunoje. Naujausiais duomenimis, Rumunijoje aptikta per 1,4 tūkst. AKM užsikrėtusių šernų , Lenkijoje – apie 2,3 tūkst., Vengrijoje – per 1 tūkst.  Apie 519 AKM virusu užsikrėtusių šernų šiemet pranešė Belgija. Lietuvoje  nustatyti 504, Latvijoje – 216, Italijoje – 61, Estijoje – 57, Bulgarijoje – 23 užsikrėtę šernai.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, nereikia apsigauti ir manyti, jog maras atsitraukia, nes mažėja šernų populiacija. Virusas yra gyvybingas ir cirkuliuoja gamtoje, jį patys to nepastebėdami, galime pernešti iš miškų, javų laukų ar pievų. Taip jis  patenka ir į kiaulių laikymo vietas.

„Tai patvirtina ir AKM protrūkių ūkiuose tyrimų išvados. Specialistų ir mokslininkų nuomone, visų jų pagrindinė priežastis – biologinio saugumo reikalavimų nepaisymas ūkiuose. O juk visus be išimties kiaulių laikytojus dar pavasarį aplankė VMVT inspektoriai. Jie ne tik patikrino biologinio saugumo lygį, bet ir aiškino, mokė kaip ir ką reikia daryti saugant savo gyvūnus, savo ūkius nuo šios ligos. Dabar belieka tik kruopščiai šių rekomendacijų laikytis“, – primena VMVT direktorius.

AFP-BNS, VMVT, MŪ inf.