Vilnius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lenkijoje birželio 4 d. užfiksuotas jau trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis (Vlodavos r.) naminių kiaulių ūkyje, kuriame buvo laikoma 70 augintinių.

Šiuo metu ligos židinys jau likviduotas, tačiau specialistai perspėja, kad, įsivyraujant šiltiems orams, AKM viruso rizika nuolat didėja ir Lietuvoje. Greitu metu protrūkių galima tikėtis ir mūsų šalies kiaulių ūkiuose, todėl tam reikia ruoštis.

VMVT atkreipia dėmesį, kad AKM pasireiškimui ir plitimui didžiausią įtaką turi biologinio saugumo reikalavimų laikymasis. Nuo AKM viruso nėra nei gydymo, nei vakcinos, o kiaules gali apsaugoti tik biosaugos reikalavimų laikymasis. Pažeidus arba nepaisant šių reikalavimų, užkratas iš laukinės gamtos gali būti lengvai perneštas į kiaulių laikymo vietas.

Nuolat ir reguliariai stebint šio viruso elgesenos pokyčius, aiškėja, kad AKM poveikis šernų populiacijai pastaraisiais metais kito. Pastebėta, kad AKM dažniau nustatomas sumedžiotiems šernams, o šernų gaišenose patvirtinamas vis rečiau.

Šiais metais Lietuvoje AKM jau nustatytas 55 nugaišusiems ir 77 sumedžiotiems šernams. VMVT specialistai pastebi, kad pastaruoju metu sumažėjo šernų gaišenų paieškų intensyvumas, o tai neleidžia objektyviai įvertinti ligos daromo poveikio šernų populiacijai.

Už pranešimą apie rastą šerno gaišeną pranešėjui yra mokama 30 eurų kompensacija.

Vakariniuose Lietuvos regionuose (Kelmės, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės r. savivaldybėse) AKM iki šiol nebuvo nustatytas arba patvirtinti tik pavieniai šios ligos atvejai.

Pastebėta, kad šiuose rajonuose sumedžiojamų šernų skaičius trečius metus sistemingai mažėja. Specialistų manymu, šiose vietovėse AKM virusas gali cirkuliuoti, bet vis dar nėra aptinkamas, kadangi šernų gaišenų paieška vykdoma vangiai, sumažėjusi arba buvo pristabdyta ir šernų medžioklė.

Veterinarijos specialistai įspėja, jog pasyvumas prisidedant prie AKM nustatymo ir prevencijos gali sukelti didelių ekonominių nuostolių, nes AKM virusas gamtoje nėra išnykęs. Liga gali pasireikšti tiek naujose, tiek ir tose teritorijose, kuriose jis buvo nustatomas prieš 5–6 metus.

Kadangi mūsų šalyje pagrindinis AKM viruso šaltinis yra iš šernų populiacijos, VMVT nuolat primena medžioklės plotų naudotojams, kaip svarbu suvaldyti AKM viruso plitimą – intensyviau turėtų vykti tiek šernų medžioklės, tiek ir šernų gaišenų paieška.

Apie surastą šerno gaišeną reikėtų informuoti artimiausią VMVT teritorinį padalinį ir nurodyti šerno gaišenos buvimo vietą arba pranešti VMVT visą parą veikiančia nemokama telefono linija.

VMVT inf.