Vilnius. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnų atliktos analizės duomenimis, pernai 3607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojai ir jų giminaičiai deklaravo pasėlius, kurių plotas sudaro 98,6 tūkst. hektarų. Daugiausiai ES išmokų – 7,77 mln. eurų, gavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai bei jų giminaičiai.

„Situacija, kai organizacijose dirbantys asmenys dėl turimų įgaliojimų, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvuosius valstybinės žemės plotus, šiuos plotus išsinuomoti, gauti paramą už deklaruotus pasėlius, yra vertinama, kaip rizikinga antikorupciniu požiūriu“, – pranešime žiniasklaidai sakė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Pasak jos, išmokų gavimas pats savaime nėra vertinamas neigiamai, tačiau svarbu turėti informaciją apie galimas rizikas, kuri padėtų jas valdyti ir taip stiprinti antikorupcinę aplinką ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose.

„Svarbu, kad pačios institucijos rūpintųsi savo antikorupcinės aplinkos kūrimu, taip kaip šįkart tai padarė Žemės ūkio ministerija, kurios iniciatyva ši analizė ir buvo atlikta“, – pabrėžė R. Kaziliūnaitė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tvirtina, kad galimi piktnaudžiavimo tarnyba atvejai netoleruotini ir bus imtasi priemonių jiems užkardyti.

„Neabejoju, kad kiekviena institucija privalo rūpintis antikorupcinės aplinkos kūrimu ir valdyti galimas rizikas. Paprašius STT atlikti analizę, įtarimai pasitvirtino dėl galimo piktnaudžiavimo. Šiuo konkrečiu atveju tai nustatyta 2020-aisiais deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms ES išmokoms gauti. Konsultuosimės su STT, kokie turi būti priimti teisės aktai ir kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalintos piktnaudžiavimo tarnyba galimybės“, – pranešime žiniasklaidai sakė K. Navickas.

Pasak jo, pradėti tyrimai bus tęsiami toliau.

„Netoleruotina, kai įstaigų darbuotojai ir jų artimieji, naudodamiesi jiems prieinama informacija, pretenduoja gauti europinę paramą, nors nevykdo jokios žemės ūkio veiklos,“ – teigė K. Navickas.

STT teigimu, 142 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir jų giminaičių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė 50 proc. ir daugiau, o dar 61-o – nuo 30 iki 50 procento. Be to, 408 ŽŪM valdymo srities darbuotojai ir giminaičiai deklaravo tik pievas ir ganyklas, tačiau neturėjo gyvulių, todėl, anot STT, tikėtina realiai nevykdė žemės ūkio veiklos.

STT informacija pateikta žemės ūkio ministrui, siekiant suteikti galimybę ŽŪM efektyviau valdyti korupcijos rizikas, susijusias su darbuotojų privačiais interesais.

BNS inf.