Panevėžys, rugpjūčio 27 d. Atkartodami 600 metų istorinį Vytauto Didžiojo žygį iš senosios Lietuvos sostinės - Trakų iki Juodosios jūros, keturiolika Žemaitukų arklių augintojų asociacijos (ŽAAA) augintinių ruošiami į kelionę, skirtą senosios lietuviškų žirgų veislės išsaugojimui.

„Pasaulyje yra vos 400 žemaitukų, todėl didžiausias ŽAAA rūpestis - išsaugoti nykstančią veislę, populiarinti ją, įrodant, kad žemaitukai - atkaklūs ir ištvermingi, galintys įveikti sunkumus ir ilgus atstumus", - sakė „Mano ūkiui" asociacijos pirmininkas Mindaugas Sekmo

Kelionė per keletą valstybių turėtų užtrukti 40 dienų. Per tą laiką 14 žirgų (keletas paimama rezervui) su 10 raitelių įveiks apie 2 tūkst. kilometrų, kasdien nujodami po 50 kilometrų. Numatyta aplankyti daugiau kaip dvidešimt svarbiausių buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių objektų ir pasiekti Očakovo miestelį.

Į žygį išjos žirgai iš Vilniaus, Kauno, Laukuvos , Kernavės ir Panevėžio rajono žirgynų. Jais jos ne tik žirgus auginantys asociacijos nariai, bet ir jų neturintys raiteliai. Pats M. Sekmokas irgi nežada leistis į tokią ilgą kelionę. Jis savo žirgą patiki kitam asociacijos nariui.

Ilgas pasirengimo etapas

Idėja surengti tokį žygį, pasak pirmininko, kilo maždaug prieš metus vilniečiui verslininkui ir žirgų mylėtojui Giedriui Klimkevičiui, kuria jis pasidalijo su M. Sekmoku. Tuomet prasidėjo ilgas derinimo procesas.

„Iš pradžių nemažai asociacijos narių nepritarė šiai idėjai ir į viską žiūrėjo labai skeptiškai. Vėliau nuomonė pasikeitė ir netgi keletas skeptikų patys nusprendė leistis į šį žygi. Paruošiamieji darbai buvo labai nelengvi: reikėjo pasirūpinti ne tik vizomis jojant per Baltarusiją ir Ukrainą, bet ir veterinarijos gydytojų leidimais, paskiepyti arklius, sutvarkyti muitinės formalumus", - pasakojo M. Sekmokas.

Kelionėje žirgus ir raitelius lydės palaikymo komanda, kurie automobiliais pirmi atvyks į numatytą poilsio vietą, įrengs stovyklavietę, pasirūpins raitelių maitinimų ir pašaru žirgams.

Apgailėtina padėtis

Panevėžio rajone Pakuodžiupių kaime 15 žemaitukų auginantis M. Sekmokas sakė, kad daugiausiai šių žirgų dabar turi Vilniaus žirgynas. Žirgai yra išskirstyti po visą Lietuvą: jų yra Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Plungėje, Baisogaloje ir prie Klaipėdos esančiame žirgyne. Tai padaryta dėl to, kad nežūtų visa banda, jei žirgus užpultų liga.

Lietuvoje yra veislinės žemaitukų bandos, sudarytos selekcinės programos, kurių anot asociacijos pirmininko, labai griežtai laikomasi. Jose numatyta kada, su kuo ir kokią kumelę kergti, kad gauti grynų palikuonių.

Pastaruoju metu ūkininkai nelabai noriai imasi laikyti žemaitukus. M. Sekmokas pastebėjo, kad vis daugiau jų atsisako, motyvuodami tuo, jog ir patiems sunku išgyventi. Nors prie šios unikalios pasaulyje veislės populiarinimo prisideda ir ES, skirdama lėšų, tačiau jų tikrai nepakanka. Vieno žirgo išlaikymui metams skiriama 190 eurų. Jų tik šiaudams užtenka, o kur dar kiti pašarai, vitaminai.

Žygį prie Juodosios jūros planuojama pradėti rugsėjo 8-ąją. Ši data pasirinkta neatsitiktinai - tą dieną 1430 metais ketinta karūnuoti Vytautą Didįjį Lietuvos karaliumi.

MŪ inf.