Kaunas. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) sudarytas žemdirbių protesto organizacinis komitetas išplatino visuomenei ir verslui skirtą viešą kreipimąsi, kuriame siekiama paaiškinti „Žaliųjų kryžių“ akcijos esmę ir tikslą.  

„Lietuvoje tarp žemdirbių prasidėjusi tyli ir taiki akcija „Žalieji kryžiai“ turi tokią žinią – esame prieš žemės ūkio žlugdymą, nuo kitų metų žemdirbius apmokestinant gerokai didesniais mokesčiais, prieš visuomenės ir žemdirbių priešinimą, nuolat tai darant žiniasklaidos ir politikų pagalba!“, - rašoma kreipimesi.  

LŽŪT teigia, kad Lietuvos žemdirbiai tapo šios situacijos įkaitais ir jau nebeturi resursų nuolankiai priimti dar vieno parengto mokesčių paketo ir taikstytis su peršamu įvaizdžiu, kad yra išlaikytiniai.

„Trys metai iš eilės susiduriame su gamtos sukeltais iššūkiais ir daugelis balansuojame ant išlikimo ribos. Žiniasklaidos neišmanėlių pagalba skaičiuojamos ūkininkų išmokos ir nieko bendro su realybe neturintys straipsniai tik dar labiau didina nepasitikėjimą žemdirbiu. Keli turtingi ūkininkai Lietuvoje neatspindi bendro žemės ūkio vaizdo.

Įvairių specializacijų ūkiai nesusiformavo per vienus metus. Tam reikėjo ir tebereikia bent jau dešimtmečio juodo darbo, nuolatinės priklausomybės bankams, įsipareigojimų laikymosi, įgyvendinti eiles tikslingų ir betikslių reikalavimų, Europos Sąjungos paramos, kuri iki šiol, lyginant su kitų ES šalių ūkininkais, yra viena mažiausių, palankių gamtos sąlygų ir protingos politikos.

Po Nepriklausomybės atgavimo ūkininkavimo pradžia buvo sunki. Tada buvome neįdomūs niekam, nes turėjome tik savo rankas, niekam nereikalingą žemę ir menkas darbo priemones. Dar turėjome svajonę – kada nors gyvensime taip, kaip gyvena ūkininkai senosiose Europos Sąjungos šalyse.

Šiandien kai kurie jau galime sukurti darbo vietą ir kitiems žmonėms, važinėti geresniu ir funkcionalesniu automobiliu, turėti daugiau patogumų buityje ir paatostogauti užsienyje. Tačiau tai gali sau leisti ir dirbantys kituose sektoriuose, siekiantys geresnio gyvenimo kokybės.

Valstybės įstatyminė bazė ir vykdoma politika turi sudaryti sąlygas visiems dirbti ir užsidirbti. Nesame vieni nepatenkinti nelygiomis sąlygomis. Atėjo laikas visiems apjungti savo jėgas!“, - rašoma LŽŪT išplatintame kreipimesi.

LŽŪT žemdirbių protesto organizacinis komitetas kviečia vienytis žemės ūkį aptarnaujančius verslus (technikos, trąšų, sėklų, augalų apsaugos produktų pardavėjus) ir kitus individualią veiklą vykdančius asmenis: „Visi juk esame susiję: nebus mūsų – nereikės ir Jūsų!”

„Pasakykime drauge: NE žemės ūkio žlugdymui, TAIP saugaus lietuviško maisto gamybai!“, - raginama LŽŪT kreipimesi.

Akcija „Žalieji kryžiai“ prasidėjo praėjusią savaitę. Lapkričio 7 d. susirinkęs žemdirbių protesto organizacinis komitetas sudėliojo protesto akcijos planą ir preliminarias datas. Pirmasis etapas – „Žalieji kryžiai“. Nuo spalio 8 d. žemdirbiai ėmė savo laukuose, prie automagistralių statyti žalius kryžius, taip siekdami atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į nebepakeliamas žemės ūkiui sąlygas.

Vien per praėjusį savaitgalį, skaičiuojama, šalies laukuose iškilo apie 100 žalių kryžių. Juos ėmė statyti savo gyvenimui neabejingi ūkininkai, apie akciją aktyviai dalydamiesi informacija ne tik iš lūpų į lūpas, bet ir socialiniuose tinkluose.

Tačiau ne visi žmonės žemdirbių iškeltų kryžių siunčiamą žinutę supranta vienodai. Socialiniuose tinkluose gausu palaikančiųjų, bet yra ir šią akciją vertinančių kritiškai. Pavyzdžiui, rašoma, kad „ūkininkus atstovaujančios organizacijos tesugalvoja žaidimus su žaliais kryžiais“. Kiti akciją vadinusia netikusia dėl pasirinkto kryžiaus simbolio, esą jis simbolizuoja galą žaliajam dyzelinui ir pan.

Tokią pat žaliųjų kryžių akciją rugsėjo pabaigoje buvo surengę ir Vokietijos ūkininkai. Vėliau buvo pranešama, kad šalyje buvo pastatyta apie milijoną šių protesto prieš žemės ūkio žlugdymą ženklų.

Vis dėl to šie Lietuvos ūkių laukuose atsiradę simboliai verčia susimąstyti. Apie tai dar pirmąją akcijos dieną savo socialinio tinklo paskyroje parašė Šalčininkų rajono ūkininkas Kamalis Zulfijevas, pacitavęs žinomo rašytojo Ernesto Hemingvėjaus žodžius: „Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala; kiekvienas esame gabalėlis kontinento, žemės dalis. Jeigu jūra bent grumstą nuplautų, Europa jau liktų mažesnė; taip pat, jei užlietų iškyšulį arba dvarą tavo ar tavo draugų. Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai. Ir todėl niekados neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau.“

Šlapaberžės ūkininkų trys kryžiai prie kelio Kėdainiai-Šeduva (socialiniame tinkle sukurtos paskyros „Lietuvos žemdirbių protesto akcija“ nuotr.)

Planuojama, kad Lietuvoje vykstanti „Žaliųjų kryžių“ akcija tęsis maždaug mėnesį. LŽŪT žemdirbių protesto organizacinio komiteto vadovas Aušrys Macijauskas sako, jog siekiama, kad Lietuvoje šių simbolių atsirastų kuo daugiau, - ne šimtai, o tūkstančiai. Kiek jų yra dabar, sunku suskaičiuoti. Galbūt aiškesni skaičiai bus pateikti penktadienį, kuomet planuojamas LŽŪT žemdirbių protesto organizacinio komiteto posėdis.

Tuo tarpu šiandien, trečiadienio rytą, su LŽŪT pirmininku A. Macijausku ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentu Petru Puskunigiu susitiko žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Ministerijoje įvykusiame susitikime buvo aptarti valdžios planuojamų mokestinių reformų ir galimų jų pasekmių žemdirbiams klausimai.

„Suprantu ūkininkų nerimą dėl mokestinių siūlymų. Visada pasisakau už konstruktyvų dialogą, svarbu kartu ieškoti sprendimo, tinkančio visoms pusėms, ir nesupriešinti visuomenės”, – kalbėjo susitikime ministras A. Palionis. Šia žinute apie įvykusį susitikimą Žemės ūkio ministerija pasidalijo savo socialinio tinklo paskyroje.   

MŪ inf.