Kaunas. Kiekvienas darbymetis turi savų niuansų. Šiemet netrūksta nei šilumos, nei drėgmės. Liepos mėn. „Mano ūkio“ žurnale – žiedinės maisto sistemos ir šiaudų tvarkymo sąveika, tarpinių pasėlių tinkamumas įvairiuose dirvožemiuose, pupų auginimo ypatumai, pieno sektoriaus apžvalga.
Keliame klausimą, ar tikrai įmanomos nulinės emisijos. Jau netoli skraidančių traktorių era. Atsikvėpti ir praskaidrinti sielą galėsite atsivertę priedą „Mano gyvenimas“, kuriame ypatingi, įdomūs ir motyvuojantys pašnekovai. Tad, „ar lietūs, ar vėjai, ar saulės per daug“, skaitykite žurnalą.
ES aktyviai skatina žiedinės ekonomikos vystymo kryptį ir siūlo teikti pirmenybę žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų panaudojimui maisto sistemoje. Iki šiol nėra vienos nuomonės, kokia pasėlių liekanų dalis turėtų būti paliekama laukuose, siekiant užtikrinti dirvožemio problemų valdymą.
***
Liekanų normos priklauso ne tik nuo auginamos kultūros, skiriasi ir mokslininkų siūlomos normos. Nelė Jurkėnaitė ir Laura Petrauskaitė-Senkevič straipsnyje teigia, kad žiedinės ekonomikos paradigma reikalauja iš esmės keisti požiūrį į augalininkystės atliekas, pavyzdžiui, šiaudus. Siūloma atsiriboti nuo išskirtinio dėmesio sutelkimo į derlingiausias kultūrų veisles ir susikoncentruoti į aukščiausią bendrą viso augalo kiekybę ir kokybę.
***
Dėl kintančio klimato ilgėjantis vegetacijos periodas, taip pat skatinimas papildomomis išmokomis yra palankūs veiksniai auginti tarpinius pasėlius. Stanislava Maikštėnienė, Tomas Žukaitis pabrėžia, kad mišinių tarpiniams pasėliams sudėties pasirinkimui labai svarbus sėjos laikas (kuo vėlesnis sėjos laikas, tuo didesnę dalį turi sudaryti trumpos vegetacijos augalai). Autoriai analizuoja posėlinių tarpinių pasėlių įterpimo būdus, įsėlinių pasėlių niuansus. Pastarieji turi didesnę galimybę pagerinti aplinkosaugines ir dirvožemio savybes.
***
Iš statistinių duomenų matyti, kad atskiruose šalies ūkiuose aukšto našumo žemėse ir gausiau pupas patręšus galima retkarčiais išauginti net iki 5–7 t/ha sėklų ir dar sukaupti 8–10 t/ha lapų, stiebų ir šaknų sausųjų medžiagų. Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė nurodo botaninę pupų charakteristiką, kokiuose dirvožemiuose geriausiai auga pupos, sėjomainos rotacijas, pupš pasėlių priežiūros darbus ir agrotechniką.
***
Pienininkystė vis dar aštri tema. Žvelgdamas dešimtmetį į priekį, Edvardas Gedgaudas prognozuoja, kad pienininkystė kaip žemės ūkio šaka ir verslas būtų efektyvesnė, neišvengiamai reikės vykdyti prieauglio genominį tyrimą.
Bulių parinkimas taip pat remsis genominio prieauglio tyrimų rezultatais, taigi, veislininkystės procesas bus efektyvesnis ir greitesnis. Pieno ūkiai stambės ir ūkių dar mažės, išliks rentabilūs ir inovatyvūs šeimos ūkiai, bendrovės. Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis pieno produktų suvartojimas Lietuvoje vienam gyventojui didėjo ir 2017–2018 m. siekė 328 kg per metus.
***
Ilgą laiką buvę kaip kariškių eksperimentų instrumentas, prieš penkiolika metų bepiločiai orlaiviai uraganu įsiveržė į laisvalaikio ir pramogų rinką. Nors greičiausiai konvencinių traktorių jie neišstums, bet jau dabar tampa naudingais pagalbininkais, pavyzdžiui, vizuali pasėlių apžiūra. Taip pat paprasta gauti ir specifinės informacijos apie dirvožemio ar augalų būklę. Išsamiau apie dronų panaudojimo galimybes ir taisykles, bipiločius orlaivius naudojančių ūkininkų patirtis skaitykite Renaldo Gabarto straipsnyje.
***
Priedas „Mano gyvenimas“ skaitytojus pasitinka vasariškomis nuotaikomis. Priede rasite lietuviškos pirties entuziasto Egidijaus Žukausko patarimus, vantų rišimo pamokėles. Kompozicijų baltiškais motyvais iš žolių rišėja Gintvilė Giedraitienė-Giedražolė atskleis savo kelią ir postūmį draugauti su gamta ir semtis iš jos stiprybės.
Kraštovaizdžio architektas Domas Timinskas konsultuos, kaip įsirengti pavėsinę, pritaikytą ir prie lietuviško klimato, ir prie sodybos stiliaus. O netikėtai atradęs kaminkrėčio pašaukimą kretingiškis Juozas Vaišvila papasakos linksmų istorijų iš susitikimų su žmonėmis, kurių namų kaminus jis valo. Šiukštu, patars nedeginti šlapios ir baldinės medienos.
Po Lesčių bažnyčios istorijos vingius vedžios ūkininkė Viktorija Švedienė, įminusi vieną šios bažnyčios mįslių. O norintieji savo aplinką papuošti hortenzijomis, galės tikrai pasimėgauti šių nuostabių vasaržalių ir visžalių krūmų, nedidelių medelių ar lianų spalvų ir formų įvairove.
Žurnalo „Mano ūkis“ autorius, akademikas, slekcininkas, naujų javų veislių kūrėjas kartu su su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto ir užsienio kolegomis, mokytojas Vytautas Ruzgas (nuotr.) tvirtai teigia, kad niekada nebuvo prarastoji karta.
„Nepriklausomybės pradžioje mes buvome ketvirtą dešimtį einanti ambicinga karta, jau gerai išmananti savo profesiją, turinti energijos ir noro priimti naujus iššūkius“, – pabrėžia jis. Priede rasite ir V. Ruzgo darbo patirtį Afganistane.
Prasmingų dienų su „Mano ūkiu“!
Įsigyti žurnalą galite čia arba prekybos vietose
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kadenciją baigiantis K. Starkevičius rašo tris laiškus
2024-12-06 -
G. Nausėda: „Nemuno aušrai“ užsidegs raudonos lemputės
2024-11-26 -
Visų Šventųjų ir Vėlinių iškilmės: prisimename išėjusiuosius
2024-10-31
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)