Kaunas. Šiuo metu gyvūnus augintinius gali ženklinti tik veterinarijos gydytojai ar jų priežiūroje dirbantys felčeriai. Tačiau šią logišką tvarką ketinama keisti.

Žemės ūkio ministerijoje yra parengtas „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ projektas, pagal kurį gyvūnus ženklinti taip pat galės ir gyvūnų globėjai, baigę gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo mokymus. Jiems veterinarinio išsilavinimo nereikės – apie tai taisyklėse nieko neparašyta. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija (LVGA) tokiems taisyklių pakeitimams kategoriškai nepritaria.

LVGA valdybos nariai posėdyje išreiškė argumentuotą nuomonę, kodėl gyvūnus augintinius ženklinti ir registruoti turėtų privatūs veterinarijos gydytojai, turintys galiojančią veterinarijos praktikos licenciją, ir jų priežiūroje dirbantys veterinarijos felčeriai, kaip numatyta Veterinarijos įstatyme, bet jokiu būdu ne gyvūnų globėjai. LVGA išsakytus argumentus Žemės ūkio ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui galima paskaityti ČIA.

LVGA viceprezidentas, privatus veterinarijos gydytojas Petras Tamašauskas (nuotr.) pirmiausia atkreipia dėmesį, kad taisyklėse visiškai neapibrėžiama sąvoka, kas yra gyvūnų globėjas. Be to, taisyklės įteisintų absoliučią nelygybę. „Veterinarijos gydytojui reikia turėti išsilavinimą, licenciją, mokėti mokesčius, teikti ataskaitas. O gyvūnų globėju, reikia suprasti, gali būti bet kas, nes jokio apibrėžimo, paaiškinimo kas yra gyvūnų globėjas, nėra. Gyvūnų globėjui nėra numatomi nei išsilavinimo, nei minimalūs amžiaus ar ekonominės ūkinės veiklos įsipareigojimai. Tai galimai pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus“, – stebėjosi autoritetingas veterinarijos gydytojas.

Pasak jo, susidaro įspūdis, kad tokiu būdu gyvūnų globėjai tarsi nori įsiterpti į veterinarijos gydytojų gretas, tačiau gyvūnų globėjams, skirtingai negu veterinarams, nebus prievolės priduoti utilizavimui švirkštų, adatų ir kt. O mikroschemos įvedimas yra kaip injekcija. 

P. Tamašauskas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką – nustumiant veterinarus nuo tokių darbų, dar labiau bus mažinamas darbo kaimo vietovėse patrauklumas, kur veterinarijos gydytojų ir taip vis labiau trūksta. O miestuose dirbančių veterinarijos gydytojų yra daugiau negu pakankamai, kad jie galėtų be vargo suženklinti gyvūnus augintinius.

Pasak LVGA viceprezidento, vienas bandymas pakeisti gyvūnų ženklinimo taisykles jau buvo vasarą, atostogų metu, bet veterinarijos gydytojams tuomet pavyko apginti savo poziciją. Dabar vėl taisykles bandoma keisti. LVGA valdybos nariai svarstė, kad tokie taisyklių pakeitimai galimai naudingi kuriai nors gyvūnų globos organizacijai, galbūt yra konkretus interesas. Tokių minčių veterinarijos gydytojams kyla, nes neoficialiai kalbama, kad valstybė gali iš dalies kompensuoti gyvūnų ženklinimo kaštus. P. Tamašausko manymu, jeigu valstybė nutartų iš dalies kompensuoti šias išlaidas, logiškiausia būtų kompensaciją skirti tiesiogiai gyvūno savininkui.

MŪ inf.