Veisėjų asociacijos: pažangą stabdo įvairūs trukdžiai
2020-09-07

Kaunas. Veislininkystės politizavimas nedavė postūmio per 20 metų pasiekti daugiau šioje srityje – pačioje svarbiausioje, kalbant apie gyvulininkystę.

Tai konstatavo Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas, kai po ilgesnės pertraukos veisėjų asociacijų atstovai susirinko aptarti savo problemų. O jų yra nemažai: tai aplinkosaugos reikalavimai, valstybės politika veislininkystės atžvilgiu, vilkų daroma žala ir kitos.

„Iš vienos pusės, šalies veislininkystė visą laiką buvo politizuota, tai trukdė eiti į priekį, todėl, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, juntamas didelis atsilikimas. Iš kitos, kai nėra susitarimo su valstybinėmis organizacijomis, ūkininkų ir valstybės krumpliaračiai dirba atskirai, o tai stabdo pažangą“, – kalbėjo E. Gedgaudas.

Pavyzdžiui, 2019 m. Lietuvoje primelžto pieno vidurkis labai skiriasi: ūkininkų ūkiuose – 6,2 t, bendrovėse – 8,8 t iš karvės per metus. Bet ir toks primilžis, anot E. Gedgaudo, yra per mažas, kokį būtų galima gauti pagal turimas sąlygas. Reikalinga parama genominiams tyrimams atlikti – be jų šiuolaikinė veislininkystė jau sunkiai įsivaizduojama.

Valstybės požiūrio, pozicijos teigė pasigendantys ir žirgininkų asociacijų atstovai.  

Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas teigė, kad veislininkystės politizavimas nedavė postūmio per 20 metų pasiekti daugiau šioje srityje

Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos vadovas, LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Artūras Stimbirys taip pat pripažino, kad „veislininkystės rezultatai nekokie“.

„Reikėtų daugiau mąstyti strategiškai valstybės lygiu, kaip dirbti, reikia stiprinti gyvulininkystės mokslą. Sunku suprasti, kodėl Lenkijos pieno ūkiai gyvena gerai, o mūsų ūkininkai jiems karves parduoda. Nepadeda ir nuolat atsirandančios naujos idėjos – neva stručiai išgelbės Lietuvą, dabar – alpakos... Turime vystyti tradiciškai stiprias Lietuvoje gyvulininkystės sritis“, – kalbėjo profesorius.  

LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Artūras Stimbirys pripažino, kad „veislininkystės rezultatai nekokie“

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį į Europos rinkoje susidariusią didžiulę konkurenciją dėl gyvulininkystės produktų pertekliaus. Lietuva turi konkuruoti su daug geriau organizuotomis valstybėmis, kurios sugeba pagaminti pigiau ir kurių sistemos veikia efektyviau. Todėl Lietuvoje gyvulininkystė traukiasi. Ir, esant tokiai situacijai, gyvulininkystės sektorius, akcentavo A. Baravykas, dar patiria spaudimą dėl aplinkosaugos reikalavimų.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas akcentavo patiriamą spaudimą dėl aplinkosaugos reikalavimų

„Kai tokioje situacijoje pateikiami papildomi reikalavimai, juos įvykdyti sunku, ir kuo smulkesnis ūkis, tuo jam sunkiau diegti reikiamas technologijas. Todėl žemės ūkiui kartu su reikalavimais mažinti taršą turėtų būti duodamos ir ekonominės paskatos tiems reikalavimams įgyvendinti“, – įsitikinęs LKAA vadovas.

Jam pritarė ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Mindaugas Kinderis: „Aplinkos ministerija labai greita uždėti mokesčius. Bet be valstybės pagalbos prie naujų taršos reikalavimų neprisitaikysime. Kitu atveju viskas atsirems į mėsos kainą vartotojams.“

Posėdyje dalyvavęs ir veisėjų problemų klausęs Europos parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Juozas Olekas sutiko – oro taršai mažinti skirtas priemones reikia kompensuoti, kad Europos žaliasis kursas netaptų žemės ūkio naikintoju. O pinigų, pasak jo, iš Europos į Lietuvą dabar ateina kaip niekada daug. Tik reikia atlikti namų darbus.  

Kiek kitokiomis problemomis gyvena avių augintojai – dabar didžiausią rūpestį jiems kelia vilkai. Avių augintojų asociacijos direktorė Gintarė Kisielienė sakė, kad ūkininkai netgi jaučiasi nesuprasti, kai skundžiasi dėl vilkų daromos žalos, nes vilkus ginančių visuomenininkų balsas stipresnis.

„Toks jausmas, kad valstybei labiau rūpi vilkų, negu avių auginimas. Suprantu, kad vilkai saugomi, bet juos reikia valdyti, reguliuoti jų populiaciją. Nes dabar atsirado vilkų, kurie nebevargsta medžiodami miške, o eina lengvesnio grobio į ūkius. Mokslininkai teigia, kad jų elgsena pasikeitusi“, – kalbėjo G. Kisielienė.

Avių augintojams daugiausia rūpesčių, pasak Avių augintojų asociacijos direktorės Gintarės Kisielienės, šiuo metu kelia vilkai

Tai, kad vilkai mieliau pjauna net karves, o ne šalia besiganančias stirnas, kalbėjo ir LMGAGA direktorius M. Kinderis, girdėjęs iš ūkininkų konkrečių istorijų. Ir 2 m aukščio tvoros jiems jau ne kliūtis – jas perlipa arba prasikasa po jomis.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos atstovas Algimantas Lūža, dirbantis prie VDU vilkų stebėsenos projekto, teigia, kad vilkai socializavosi – pagal aplinkos matymą, suvokimą ir supratimą prisitaikė prie žmonių gyvenimo. Taigi, galima daryti išvadą, kad ūkiuose jie lankysis vis dažniau.

Pasak J. Oleko, vilkams daug dėmesio skiriama ir Europos Parlamente, bet ir ten viskas prasideda nuo vilkų saugotojų iniciatyvos, o ne nuo ūkininkų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai