Vilnius. Kas penktas šalies gyventojas, išgirdęs frazę „tvarus ūkis“, pirmiausia jam priskiria ekologiškumo savybę, rodo asociacijos „CropLife Lietuva“ tyrimas. Bet ar tikrai tai gali būti tapatu?

Asociacijos vadovė Zita Varanavičienė teigia, kad vis dėlto ne kiekvienas tvarus ūkis yra ekologinis, o ekologinis ūkis – nebūtinai tvarus.

Anot jos, atliktas tyrimas rodo, kad apibūdindami tvarų ūkį gyventojai dažniausiai mini ekologiškumą (21 proc.), aplinkos tausojimą (10 proc.), cheminių medžiagų ar trąšų nenaudojimą (8 proc.), atliekų nebuvimą (7 proc.) ir efektyvumą (6 proc.). 

„Tačiau tikrai ne visos šios sąvokos yra būdingos tvariam ar gali būti būdingos ekologiniam ūkiui“, – sako Z. Varanavičienė.

Didelė dalis ūkių gali būti laikomi tvariais

Jungtinių Tautų dokumentuose tvarumas apibrėžiamas minint tris svarbias dedamąsias – aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą. 

Aplinkosauginis tvarumas daugeliui suprantamas – ūkiai turi prisidėti kovoje su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir užtikrinti biologinę įvairovę. Socialinis dėmuo žymi, kad ūkis turi užauginti gyventojams pakankamą kiekį saugaus maisto ir prisidėti prie regionų gyvybingumo. Galiausiai, ekonomiškumo aspektas apima lūkestį, kad užaugintas maistas bus įperkamas, o ūkis veiks pelningai, kurs ekonominę gerovę ir darbo vietas. 

Pasak Z. Varanavičienės, Lietuvoje didelę dalį ūkių galėtume apibūdinti kaip tvarius. „Dauguma jų siekia surasti protingą balansą tarp visų šių reikalavimų ir lūkesčių. Tvarūs ūkininkai paiso ne tik aplinkosauginių reikalavimų, bet ir savanoriškai taiko papildomus aplinkai palankius ūkininkavimo būdus.

Tai pat pasitelkia technologines inovacijas ir dirbtinį intelektą, kad tausiai naudotų žemės resursus, užtikrintų biologinės įvairovės ir dirvožemio apsaugą, o cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudotų tik tiek, kiek reikia, ten, kur reikia ir tada, kada reikia. Kitaip tariant, cheminius produktus naudojantis ūkis gali būti laikomas tvariu, jeigu juos naudoja tausiai“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė. 

Anot jos, šalia aplinkosauginių aspektų, tvarūs Lietuvos ūkininkai siekia dirbti efektyviai, užauginti sveiką ir gausų derlių bei būti konkurencingi kainomis, augti ir kurti darbo vietas.  

Ekologiniai ūkiai – be cheminių trąšų ar augalų apsaugos

Ekologinius ūkius, anot Z. Varanavičienės, išskiria vienas kriterijus – juose galima naudoti tik ekologiniam ūkininkavimui registruotus biologinės kilmės ar leidžiamus sintetinius preparatus. 

„Nors tokie preparatai visuomenėje laikomi natūralesni, jų efektyvumas yra mažesnis. Todėl nereikėtų stebėtis, kad ekologiniu ženklu pažymėti produktai prekybos vietose yra brangesni, nes pirmenybė teikiama tam tikroms auginimo praktikoms, kurios nepasižymi veiklos efektyvumu“, – sako asociacijos vadovė. 

Ji primena, kad nederėtų priešinti ūkių: taikydami skirtingas praktikas, jie turi savų privalumų ir savo vartotojų ratą.

„Apskritai, galime drąsiai teigti, kad dauguma Lietuvos žemdirbių skiria didelį dėmesį aplinkai ir tvarumui. Ligos ir kenkėjai puola visus ūkius, jiems visiems reikia augalų apsaugos produktų ir trąšų ir ši pramonės šaka investuoja milijardus eurų siekdama rasti efektyvius sprendimus ir preparatus, kurie galėtų būti naudojami tiek ekologiniuose, tiek ir tradiciniuose ūkiuose“, – teigia Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad nesvarbu, ar produktas užaugintas lietuviškame ekologiniame, ar  tradiciniame ūkyje – jis yra saugus vartoti.

„Kiekvienais metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) Lietuvoje ir kitose Europos šalyse tiria įprastuose ir ekologiškuose ūkiuose užaugintos produkcijos saugumą. Jau eilę metų duomenys rodo, kad ES ir ypač – Lietuvoje auginamas maistas – vienas saugiausių pasaulyje“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.

Paskutinio EFSA tyrimo metu buvo ištirta 87 tūkst. maisto mėginių, iš jų Lietuvoje – 1368 mėginių. Iš jų net 97,7 proc. atvejų jokios saugios pesticidų likučių normos nebuvo viršijamos.