Trečius metus bendrovei „Agrokoncerno technika“ vadovaujantis Mindaugas Lapatkinas kas rytą į pagrindinę įmonės būstinę Babtuose, Kauno rajone, važiuoja iš Kuršėnų krašto. Kadangi kelyje užtrunka apie porą valandų, laiką stengiasi išnaudoti darbingai.

„Mano darbas prasideda apie pusę aštuonių telefoniniais pokalbiais su padalinių vadovais, kurių keli taip pat važiuoja iš toliau. Kalbamės su jais kiekvieną rytą, o pokalbis visada prasideda nuo to, kaip sekasi, kaip nuotaika. Jei girdžiu, kad nuotaika bloga, išsiaiškinu, dėl ko ji bloga, laisvai pašnekame įvairiomis temomis ir tik tada aptariame darbinius reikalus“, – kaip paprastai prasideda darbo rytas, pasakoja M. Lapatkinas.

Taip, pasak jo, kol pasiekia darbovietę, susidėlioja dienos darbus. „Beje, šie rytiniai pokalbiai – tikrai ne komandų diktavimas ar kontroliavimas, nes žmonėmis pasitikiu, o paprasčiausias apsikeitimas informacija, kad žinotum, kas ir kaip vyksta, juk nuo to priklauso kiti žingsniai“, – sako įmonės vadovas.

O atvykus į darbovietę laukia kava ir daugybė darbų, tarp kurių finansiniai klausimai ir visi einamieji reikalai, taip pat, M. Lapatkino žodžiais, „gaisrų gesinimas“ ir nestandartinių problemų sprendimas.

Nuolatinis galvojimas ir planavimas – vadovo kasdienybė

Pašnekovas pastebi, kad vadovo darbas prasideda dar iš vakaro, kai apgalvojami kitos dienos darbai, parengiamas darbų ir veiksmų planas, tad planavimą ir svarbiausių darbų žymėjimąsi jis įvardija kaip vieną pagrindinių dalykų, norint suvaldyti chaosą bei paniką ir dirbti efektyviai.

„Nuo seno esu įpratęs žymėtis darbus, kurių per dieną nespėju padaryti. Vakare juos peržiūriu ir persirašau į švarų lapą, sugrupuodamas pagal svarbumą ir atlikimo skubumą. Tad atlikęs rytinius darbus telefonu, toliau dirbu pagal „darbų žemėlapį“, kuriame dažniausiai būna pažymėti 6–8 darbai. Tiesa, nuosekliai atlikti pavyksta tik kokius 2–3, nes neišvengiamai atsiranda kitų skubių reikalų, skambučių, tačiau kai turi „tą žemėlapį“, prie neatliktų darbų gali grįžti bet kada vėliau“, – kaip organizuoja savo darbą, atskleidžia pašnekovas.

Pasak jo, vadovas turi nuolat stebėti šalies ir pasaulio įvykius, rinkos situaciją, o pagal susirinktą informaciją prognozuoti, kas bus rytoj, kitąmet, kokie bus poreikiai ir finansinės galimybės.

„Juk būtent vadovas užbrėžia įmonės pagrindinę liniją, tad stengiuosi ir aš tai daryti. Jei to nėra, prasideda blaškymaisi, išeikvojama labai daug energijos ir sąnaudų, o norimų rezultatų nepasiekiama“, – pastebi M. Lapatkinas, nuolatinį galvojimą, analizavimą įvardydamas vadovo kasdienybe, kurioje išsitrina ribos tarp asmeninio ir įmonės laiko, nes darbas tampa gyvenimo dalimi.

Mato didžiulę savaitinių susitikimų naudą

Bendrovėje praktikuojami ir tiesioginiai susitikimai su pardavimo, serviso ir atsarginių dalių padalinių vadovais, kurie palaiko tiesioginį ryšį su darbuotojais. Paprastai jie rengiami savaitės gale. Per šiuos susitikimus aptariami praėjusios savaitės darbai, įvykiai, problemos, o kartu pradedama planuoti ir kita savaitė.

„Šie aptarimai būtini, nes per juos išanalizuojame visus galimus variantus, aptariame sprendimus, todėl jie padeda geriau koordinuoti veiksmus. Kai rugpjūtį dėl didelio darbo krūvio ir laiko stokos jie trumpam nutrūksta, įmonės lygis kuriam laikui nukrenta“, – pastebi įmonės vadovas.

Vadovavimo pradžioje M. Lapatkinas aktyviai dalyvavo kuriant įmonės sistemą ir tvarką, pradedant buhalterija, baigiant serviso procesais, detalių užsakymais. Kol dar nebuvo suformuota patikimų ir entuziastingų vadovų komanda, nemažai jis tiesiogiai bendravo ir su kitais įmonės darbuotojais, savo pavyzdžiu rodydamas, kaip reikia įvykdyti vieną ar kitą užduotį.

„Tiesą sakant, atėjus į įmonę dirbti iš pradžių buvo daug įtikinėjimų, kad daug kas neįmanoma. Mano nuomone, viskas įmanoma, tik reikia planuoti ir stengtis“, – įsitikinęs bendrovės „Agrokoncerno technika“ vadovas.