Vilnius. Lietuvos augalininkystės sektorius išvengė dar vienos klastotojų grėsmės – Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) panaikino leidimą prekiauti vienu rapsų pasėliams skirtu herbicidu. Mat paaiškėjo, kad tai klastotė.

Valstybinė augalininkystės tarnyba 2018 m. buvo išdavusi leidimą prekiauti produktu Egara – šis leidimas buvo išduotas Jungtinės Karalystės kompanijai „Synergy Generics Limited“, o šį produktą Lietuvoje platino viena Mažeikiuose registruota bendrovė.

Dar 2019 m. pavasarį kilo įtarimų dėl šio produkto ir, paėmus mėginius tyrimams, prekyba buvo sustabdyta iki tol, kol bus nustatyta produkto sudėtis. Galiausiai laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad Egara neatitinka deklaruotos sudėties – tai yra, nėra tapatus įvardintam referenciniam produktui Galera – paprasčiau tariant, yra klastotė. Skaičiuojama, kad šį kartą aptiktų Egara falsifikatų rinkos vertė galėtų siekti iki 140 tūkst. eurų.

„Su augalų apsaugos produktų klastotėmis susiduriame nuolat, ir mums didelį nerimą kelia tiek šios veiklos mastas, tiek platintojų įžūlumas. Pastarojoje istorijoje minima bendrovė „Alsa“ į produktų falsifikavimo skandalą buvo įklimpusi ir 2019 m. pradžioje, tačiau, siekdama nesąžiningo uždarbio, vėl ėmėsi to paties. Tokie veiksmai ne tik pažeidžia sąžiningų gamintojų, kurių produktai falsifikuojami, interesus – kur kas skaudžiau, kad, susigundę kiek pigesnėmis klastotėmis, galiausiai nukenčia Lietuvos ūkininkai, jų produkcija ir galutiniai vartotojai“, – pažymi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė.

Pasak Z. Varanavičienės, falsifikatus mūsų ūkininkams mėginantys įbrukti prekeiviai sugeba apsukriai pasinaudoti kai kuriomis ES reglamentų sąlygomis. Pats ES reglamentas, nustatantis augalų apsaugos vertinimo ir tiekimo rinkai kriterijus, yra itin griežtas. Tačiau norint užtikrinti rinkos savireguliaciją, numatyti ir lygiagrečios prekybos principai, pagal juos prekybos leidimas produktais, kurie yra tapatūs referentiniams produktams, išduodamas supaprastinta tvarka per 45 dienas.

„Numatytais lygiagrečios prekybos principais naudojasi falsifikatoriai, šią reglamento nuostatą panaudodami kaip klastočių tiekimo rinkai priedangą. Tikimės, kad Egara falsifikatai daugiau nebepasieks mūsų ūkininkų rapsų laukų“, – pabrėžia LAAA vadovė Zita Varanavičienė

Tai ne pirmas atvejis per pastaruosius metus, kuomet nustatoma, kad rinkai tiekiami augalų apsaugos produktų falsifikatai. Prisidengiant palengvintomis paralelinės prekybos sąlygomis. 2019-aisiais jau skelbta apie bandymą pateikti rinkai 11 tonų šių produktų falsifikatų. Naudojant tą pačią schemą, kaip ir šiuo atveju, buvo siekiama pateikti į rinką augalų apsaugos produktą Bzone, kuris, kaip paaiškėjo atlikus laboratorinių tyrimus, yra falsifikatas, t. y. rinkai skirto produkto cheminė sudėtis buvo visai kitokia negu deklaruota dokumentuose ir neatitiko referencinio produkto sudėties.

Egara į rinką buvo tiekiama, prisidengiant imituojama atitiktimi legaliam produktui – referenciniam produktui Galera, kuris yra sisteminis herbicidas, skirtas sudygusioms vienmetėms ir kai kurioms daugiametėms dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminiuose bei vasariniuose rapsuose. Galera yra ištirtas, registruotas naudoti Lietuvoje ir yra saugus. Tačiau prekeiviai tiekė Lietuvos rinkai šio produkto falsifikatą, kurio cheminė sudėtis gerokai skyrėsi nuo leidime nurodyto originalaus referencinio produkto.

Nesąžiningų platintojų entuziazmas tiekti rinkai neaiškios sudėties falsifikatus, prisidengus ES lygiagrečios prekybos principais, kelia tiek ūkininkų, tiek augalų apsaugos produktų gamintojų, tiek visuomeninių organizacijų susirūpinimą, nes tai ne tik žemės ūkio, bet ir žmonių sveikatos klausimas. Šešėlyje parduodamiems produktams gaminti gali būti naudojami ES draudžiamos sudėtinės dalys – koformuliantai ir sinergikliai, veikliosios medžiagos grynumas ne toks, kaip nurodyta etiketėje.

LAAA ir MŪ inf.