Kėdainiai. Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujantį Petrą Vaitelį jo kolegos pažįsta kaip darbštų, atvirą, drąsų ir žodžio kišenėje neieškantį ir mėgstantį rizikuoti. Tad nelabai ką nustebino P. Vaitelio pareiškimas, jog jis drauge su sūnumi Evaldu neria į lazerių pramonę.

Vaiteliai, prieš trejetą metų Akademijoje nusipirkę apleistą pastatą, įkūrė ten dirbtuves, nusipirko naujas japoniškas stakles ir tekina įvairias detales.

„Vertikalaus frezavimo centrą pirkome gavę paramą pagal perėjimo prie ne žemės ūkio veiklos priemonę. Tekinimo centrą nusipirkome savo lėšomis. Jau dveji metai mūsų dirbtuvėse darbai nenutrūksta. Daug dalių tiekiame lazerių pramonei. Bendradarbiaujame su įmone „Minties kvantas", vykdome jų užsakymus. Dažniausiai tenka gaminti lazerių maitinimo, aušinimų blokų dėžes", - sakė jaunasis Vaitelis.

Nuotraukoje (iš kairės): Evaldas ir Petras Vaiteliai kolegoms atvėrė cecho duris ir parodė, kokias detales gali pagaminti

Postūmis - pačių patirtis

P. Vaitelis labai paprastai paaiškino, kodėl parėmė sūnaus idėją netoli namų kurti šiuolaikiškas dirbtuves. Daugelis ūkininkų turi nusipirkę naudotos senos technikos, kurios atitarnauja savo laiką ir lūžta. Pirkti naujas originalias labai brangu, o neretai nutinka kai kurios detalės jau ir nebegaminamos, įrenginių gamintojų jau nelikę.

Kai kurias detales dar turi padailinti ir darbininkų rankos

„Kai mums reikėjo remontuoti vieną padargą, kurio gamintojas jau buvo bankrutavęs, tai ilgai ir nuobodžiai, o galų gale ir tuščiai, ieškojome dalių. Tada sūnus prasitarė, jog pats galėtų jas pagaminti, tik neturi įrangos. Kurį laiką padiskutavome, pasitarėme ir nutarėme kurti dirbtuves. Šiandien galime ir stambius užsakymus pildyti, ir atskiras dalis tekinti", - sakė P. Vaitelis.

Sūnus padeda tėvui, tėvas - sūnui

Tėvo ir sūnaus tamdemas neslepia, jog buvo laikas, kai diplomuotas Vilniuje gyvenantis inžinierius sėsdavo už traktoriaus ar kombaino vairo ir padėdavo atlikti būtinus žemės ūkio darbus. Dabar viskas vyksta priešingai - patyrusiam ūkininkui tėvui neretai tenka stoti prie staklių, kurios pagal sūnaus sukurtas programas tekina įvairias detales.

„Mūsų ceche dirba trys nuolatiniai darbininkai, kai atsiranda stambesnių užsakymų, pagalbon atskuba ūkio darbuotojai, neatsisako padėti ir pats tėvas", - sakė Evaldas Vaitelis. Pasak jo, konkurencija tokioje veikloje Lietuvoje pastebima, tačiau išsikovojus vardą, užsakymų netrūksta.

Daugelis dalių, pagamintų Akademijoje, keliauja pas lazerių pramonės atstovus

„Pirmaisiais veiklos metais tėvo ūkis kiek paremdavo mano cechą, dabar jau išsilaikome patys ir lėšų pragyvenimui uždirbame. Manau, kad ateityje net šiokį tokį pelną galėsime skaičiuoti", - optimizmo netrūksta patyrusiam inžinieriui, dar neseniai plūgais raikiusiam žemę.

Dalių gamybos verslą pradėję Vaiteliai praėjusią savaitę savo cecho duris atvėrė visiems Kėdainių krašto ūkininkams. „Norime kolegoms parodyti, kuo be žemės dirbimo užsiimame ir kaip jiems galime padėti, jei kartais prisireiktų ieškoti kokių padargų ar kombainų detalių", - kolegiškai kvietė P. Vaitelis.

MŪ inf.