Ignalina. Ekologinio avių ūkio šeimininkas Mindaugas Ralys kartu su žmona Ligita laisvalaikį leidžia keliaudami motociklais. Nors dirbant su avimis galima rasti laisvo laiko, tačiau į ilgesnes keliones ūkininkas leidžiasi vienas. Toliausiai nuo namų buvo nuvažiavęs iki Mauritanijos sienos.

Motociklais susidomėjo dar jaunystėje. Pirmasis pirktas plieninis žirgas tuo laiku buvo „Jawa“, kuriam ūkininkas užsidirbo plušėdamas statybose vasarą. Tai kartu tapo susisiekimo priemone, nes automobilį įsigyti nebuvo lengva, ne visi galėjo įpirkti.

Studijų metais su motociklu draugavo pirmame ir antrame kurse, vėliau prasidėjo automobilių laikas.

Prieš penkerius metus pomėgį atgaivino. „Motociklas visada buvo kažkur svajonėse, dabar vyrai nusiperka motociklą, kai būna maždaug per 40 metų. Taip yra iš tiesų, nes dauguma draugų perka motociklus arba atranda dar ekstremalesnių pomėgių“, – iš savęs ir vidurio amžiaus krizės pasišaipo ūkininkas.

Šiuo metu į tolimas keliones važiuoja su BMW motociklu, skirtu ir keliams, ir bekelei. Ir iki tol su šeima daug keliavo automobiliu, aplankė nemažai šalių.

Plieniniai žirgai Ligūnuose (Ignalinos r.) visada stovi parengti išvykai 

„Atsimenu istoriją, kodėl nusipirkau motociklą. Su šeima dar tuomet automobiliu keliavome po Islandiją. Ir viename kempinge sutikome pagyvenusius motociklininkus su kelioniniais paketais. Ant vieno motociklo daiktadėžės pastebėjau lipduką „Ušuaja“ (miestas Argentinoje, Ugnies Žemės saloje – red. past.). Tuomet pagalvojau, kad ir aš taip noriu keliauti. Tai yra visai kas kita nei automobilis. Nes gali kur nori sustoti, su kuo nori pasišnekėti, jausti kvapus, vėją, nesi suvaržytas. Gali bet kur pravažiuoti, pasistatyti. Juk žmonės keliauja net su dviračiais, tik gal ne taip greitai“, – atvirauja M. Ralys.

Prabėgus metams ar dvejiems, jis nusipirko motociklą. Žmona Ligita įsigijo dar po poros metų ir išsilaikė teises. Pirma kelionė buvo iki Nordkapo (kyšulys Mageriojos saloje, Šiaurės Norvegijoje – red. past.). Tai šiauriausias Europos taškas.

Važiavo per Suomiją, Švediją gegužę, kai ten dar ledai ežerus dengė, o temperatūra siekė 0 ar +1 °C. Tai buvo viena iš ekstremalesnių kelionių.

Pirmoji Mindaugo kelionė buvo į Nordkapą – patį Europos pakraštį

Paklaustas, kodėl iš karto rinkosi sunkesnę kelionę, Mindaugas atsako, kad paprastai jis ir Lietuvoje pasivažinėja. Tuo metu norėjo nukakti į tuos kraštus ir tai padarė.

„Visų pirma, tokios kelionės turi patikti, juk automobilyje komfortiškiau – nešalta ir nekaršta. O čia būna visaip. Tad vieniems patinka komfortas, kitiems – kai švilpia vėjas“, – romantikos nestokoja avių augintojas.

Anot Mindaugo, visos kelionės įsimintinos. Toliausiai nuo namų jis buvo nuvažiavęs iki Mauritanijos sienos. Ši kelionė truko ilgiau nei mėnesį. Paskutinioji, taip pat trukusi mėnesį, buvo praėjusį rudenį – M. Ralys apvažiavo visas Balkanų šalis.

„Keliaudamas sutinki įdomių žmonių, pavyzdžiui, Sacharos dykumoje įspūdinga pamatyti dviratininkų. Juk su dviračiu nepabėgsi, jei kas nors užpultų. Esu net sutikęs per dykumą keliaujantį pėstįjį“, – įspūdžiais dalijasi keliautojas.

M. Raliui dykumoje nepasitaikė jokių nesklandumų, ten daug kelių, nors ūkininkas nevengia važiuoti ir bekelėmis, pats susikurti trasas.

Su žmona keliauja tik Lietuvoje, į tolesnes keliones važiuoja vienas, nes kažkas turi pasilikti ūkyje, kuriame beveik 700 Vokietijos juodgalvių, su prieaugliu – per tūkstantį grynaveislių ir su tekselių veislės reproduktoriais mišrintų avių. Taigi šį pomėgį su žmona išbando pakaitomis.

Ilgesnėms kelionėms renkasi laiką, kai nėra svarbiausių darbų. Kai avytės ėriuojasi, tada sunkesnis laikas, taip pat ir sėja.

Ligita ir Mindaugas Raliai motociklais kartu keliauja retokai ir trumpesnius atstumus, nes kažkas turi prižiūrėti avių ūkį

Kelionėms skiria liepą. Rugpjūtį vyksta grūdinių javų nuėmimas, o rudenį vėl laisviau. Žiemą dar išvažiuoja ten, kur šilta. Nuskrenda ir išsinuomoja motociklą.

Prieš porą mėnesių vyko į Fuerteventūrą ir ten išsinuomojo motociklą, su juo pasivažinėjo, nukako į kitą salą ir važinėjosi ten.

„Jeigu nesi buvęs – tai taip pat tam tikras keliavimo būdas, atradimo džiaugsmas“, – sako Mindaugas, visada mėgstantis išbandyti bekeles, kur tik įmanoma ir pačiam įdomu. Be to, jam smagu pamatyti, kaip gyvena ir ūkininkauja tos šalies žmonės.

Svajonių kažkur nukakti jis nestokoja, tik reikia sugalvoti, kur nebuvęs. Visa Europa jau išvažinėta. Konkretaus plano kol kas neturi, bet greičiausiai patrauks į Aziją. Juk reikia tik suplanuoti ir sėsti ant motociklo.

„Jeigu rastum, kas ilgesnį laiką galėtų prižiūrėti ūkį, tai ir pasaulį galima apvažiuoti“, – sako ignalinietis.