Kaunas/Ženeva. Grupė Lietuvos ūkininkų aplankė trečią pagal svarbą pasaulio gyvulių parodą Ženevoje „Swiss Expo“, o tuo pačiu – ir kelis skirtingus Šveicarijos gyvulininkystės ūkius.

24-ąjį kartą surengtoje „Swiss Expo“ parodoje 400 veisėjų demonstravo daugiau kaip 1 000 pieninių veislių karvių bei telyčių.

Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria pieno sektorius, renginys ir toliau pritraukia daug dalyvių ir lankytojų – jų šiųmetėje parodoje apsilankė daugiau negu 25 tūkstančiai. „Swiss Expo“ vyko 27 tūkst. kv. m ploto parodų paviljone „Palexpo“.

Parodoje Šveicarijos, Prancūzijos, Austrijos, Italijos veisėjai, nuolat tobulinantys gyvulių genetiką, demonstravo geriausias pieninių galvijų veisles: holšteinus, simentalius, švicus, džersius, montbeliardus.

„Swiss Expo“ parodoje demonstruotos pieninių veislių karvės ir telyčios (V. Januškevičiaus nuotr.)

Kaip įprasta, tokios parodos – tai ir šou, renginys žiūrovams, kai renkamos gražiausios karvės. Gyvulius vertino teisėjai iš įvairių šalių. 

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkininkus į parodą pakvietė veislininkystės įmonė „Swiss Genetics“, bendradarbiaujanti su tarptautinį „Baltijos lankų jautienos“ projektą Lietuvoje vykdančia „Baltic Vianco“ įmone. Ūkininkai apžiūrėjo veislininkystės įmonę, seksuotos spermos laboratoriją, taip pat turėjo galimybę aplankyti kelis skirtingo tipo ūkius.

Taip gyvuliai ruošiami parodai

„Pamatyti kitokią ūkininkavimo specifiką ūkininkams labai naudinga. Lankėmės skirtingų veislių – holšteinų, švicų, simentalių – ūkiuose. Labai įdomus buvo veislininkystės ūkis, patenkantis tarp geriausiųjų šalies ūkių, kuriame vykdomi embrionų plovimai ir veislinio prieauglio pardavimai“, – pasakojo „Baltic Vianco prekyba“ projektų vadovas Vytautas Januškevičius.  

Pagrindinė Šveicarijoje auginama veislė – holšteinai, taip pat yra švicų, pieninių simentalių, šiek tiek džersių.

Parodoje visas dienas netrūko žiūrovų

Šveicarijoje žemės ūkio paskirties plotai nuolat mažėja, vis daugiau jos perima pramonė. Todėl ūkininkai, pasak V. Januškevičiaus, turimą žemę stengiasi kuo racionaliau išnaudoti, nes žemdirbystės poreikis didžiulis.

„Lietuvos ūkininkai stebėjosi matydami tiek daug jaunų žmonių, kurie nori perimti tėvų ūkį – ten ūkininkavimo tradicijos labai gilios ir perduodamos iš kartos į kartą. Dominuoja šeimos ūkiai, tik daugelio jų plėtrą riboja žemės stoka, - įspūdžiais dalijosi V. Januškevičius. – Šveicarai labai atsakingai, pagal pašarų bazę, renkasi ūkininkavimo tipą – vieni, kurie augina atitinkamos veislės karves ir vasarą jas išgina į Alpes, imasi sūrių gamybos, kiti tik gamina pieną. Tie, kurie neužsiima pieno perdirbimu, dažniausiai pridėtinę vertę kuria papildoma veikla, pavyzdžiui, augina broilerius, dedekles.“

Grupė Baltijos šalių ūkininkų lankėsi Šveicarijos ūkiuose ir gyvulių parodoje „Swiss Expo“

Šveicarijoje nemaži priedai už pieną mokami, jeigu karvės auginamos ekstensyviai. Bet pašarų gamyba, anot V. Januškevičiaus, šioje šalyje brangi ir specifinė, todėl šveicarų ūkininkai labai prižiūri pievas, riboja ganymą. Viename aplankytame ūkyje žolė pjaunama net 6 kartus.

Veislininkystė Šveicarijos ūkininkams labai svarbi. Jie nuolat stengiasi gerinti genetiką, daro genominius tyrimus, ypač veisliniai ūkiai. Genetiką renkasi pagal sveikatingumo, gyvulio eksterjero indeksus, nenori pernelyg stambių gyvulių – jiems labiausiai tinka vidutinio sudėjimo tvirti gyvuliai.

„Ypač svarbu, kad ganomi gyvuliai turėtų tvirtas kojas, sveikas nagas, tuo tikslu šveicarų ūkininkai dažniau renkasi simentalius negu holšteinus. Alpėse holšteinų nepamatysi – tik atsparesnes veisles. Be to, kelių laktacijų simentalių karves, esant poreikiui, jie gali parduoti kaip mėsinius galvijus“, – pasakojo V. Januškevičius, pridūręs už tokį gyvulį ūkininkas dar gauna apie 3 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 2 800 EUR). Šveicarijoje trūksta brangiųjų mėsos dalių, todėl yra poreikis ir tokiems galvijams. Dėl tos priežasties Baltijos šalyse pradėtas ir projektas „Baltijos lankų jautiena“.

„Kiekviename ūkyje reikia daug skaičiuoti ir vertinti savo galimybes, tai šveicarai puikiai įvaldę. Todėl pasisemti šveicariškos patirties, suprasti, kodėl šios šalies ūkininkai, rinkdamiesi genetiką, žiūri ne tik gyvulio produktyvumo, bet ir kitų svarbių savybių, buvo visapusiškai naudinga“, - įsitikinęs V. Januškevičius.

MŪ inf.