Vilnius. Pernai bankrutavo dvigubai daugiau žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių nei 2021-aisiais. Vien augalininkystės ir gyvulininkystės įmonių bankrotų per metus padaugėjo net 3 kartus (nuo 3 iki 9), teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Kaip portalui manoūkis.lt teigė J. Rojaka, tam įtakos turėjo augančios trąšų kainos, tiekėjų kaita ir bendras sąnaudų augimas (darbo užmokestis, energijos ištekliai).

„Kaip vieną ryškiausių praėjusių metų bankroto pavyzdžių galima išskirti įmonę „Kiaulių veislininkystė“, kurioje metų pradžioje dar dirbo daugiau nei 30 žmonių“, – sakė J. Rojaka.

Anot jos, apskiritai 2022-aisiais išaugusios veiklos sąnaudos ir didelis neapibrėžtumas rinkose neigiamai veikė visą žemės ūkio sektorių. 

„Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad bendras rodiklis išliko nedidelis – bankroto procedūros pernai inicijuotos 20 įmonių ir vis dar nesiekė 2019 m. rodiklio (34 įmonių)“, – sakė J. Rojaka.

„Creditinfo Lietuva“ pateiktais duomenimis, praėjusiais metais bankrutavo 20, o 2021 m. – 10 žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikla besiverčiančių įmonių.

Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys

Per pastarąjį dešimtmetį (2012–2022 m.) daugiausia įmonių bankrutavo 2016-aisiais. Tuomet tokių buvo net 49.

J. Rojakos teigimu, ūkininkus-eksportuojus pernai palaikė tiek geras derlius, tiek brangusios eksportuotos prekės. Mat žemės ūkio produktai ir susijusių paslaugų įkainiai per metus paaugo daugiau nei 25 proc., nors visos eksportuotos prekės brango tik 11 procentų.

„Vis dėlto sektoriaus plėtrą šiemet gali stabdyti padidėję kaštai (finansavimo, technikos) ir ilgi laukimo terminai“, – apibendrino Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė J. Rojaka.