Jurbarkas. Nors pieno kainos stipriai smuktelėjo, Seredžiaus seniūnijoje beveik pusšimtį karvių laikantis ūkininkas Artūras Gudiškis neburnoja ant valdžios ir nesvarsto galimybės atsisakyti ūkio ar  keisti kryptį. Priešingai, įsigijęs vieną kitą gabaliuką žemės jis ketina didinti bandą. Turinčiam keturis vaikus, kurie petys petin stoja kartu su tėvu prie darbų, tai nėra sunkiausias išbandymas. Ypač, kai mato, kad darbas ir buvimas kartu ne tik palaiko šeimos verslą, bet ir padeda auklėti vaikus.

Pasak Seredžiaus seniūno Jono Pikoraičio, jeigu tektų įvardyti šeimą, vertą medalio už išskirtinį darbštumą ir darną, jis pasiūlytų apdovanoti Gudiškius. „Ypatinga šeima. Labai gabūs ir darbštūs vaikai daug padeda tėvams ūkyje. Ne tik darbas, bet ir mokslai jiems labai sekasi. Į tą šeimą daug šviesos įneša tėtis, reto darbštumo, kupinas optimizmo  žmogus," - užtikrina seniūnas, svarstydamas, kad tokius gražius tėvų ir vaikų santykius tikriausiai ugdo darbas.

Artūras Gudiškis šypsosi, girdėdamas jo vaikams skirtus pagyrimus, ir didžiuojasi, kad du vyresnieji sūnūs, pasirinkę perspektyvias specialybes, sėkmingai kremta mokslus Vilniaus universitete. Karolis studijuoja programavimo inžineriją, Lukas - biofiziką. Ir vienas, ir kitas savo žinias, jei kada norės, galės pritaikyti tiek žemės ūkyje, tiek kitose srityse.

„Vaikai pasirinko labai sudėtingus mokslus, sunku net susigaudyti, ko jie ten mokosi. Nuo mažens tokie labai smalsūs, viskuo besidomintys buvo. Kai augo, ir aplink ūkio techniką sukiodavosi, ir prie kompiuterio subėgdavo, todėl dabar viską moka. Jiems paduok traktorių ar kitą techniką, viską yra įvaldę " - patenkintas sūnumis kalba ūkininkas Artūras Gudiškis

Šis savaitgalis sugrįžtantiems namo studentams bus išskirtinis - Tėvo dienos šventę ir gimnazisto brolio Deivido aštuonioliktąjį  gimtadienį tradiciškai paįvairins šienapjūtė. Ūkininkas jau pasiruošęs išvažiuoti į laukus, beliko suburti šeimyną. 

Prieš keletą metų sunkią traumą patyrusi žmona Daiva ūkio darbų dirbti nebepajėgia, tad su dukra Gabriele tvarkosi namuose, gamina vyrams ąžuolams pietus. Gabrielė ne tik didžiausia mamos pagalbininkė, bet ir puiki mokinė, dalyvavusi konkurse Lietuvos tūkstantmečio vaikai ir pelniusi vieną iš prizinių vietų. Nors Gabrielė tik septintokė,  esant reikalui ji, kaip ir broliai, moka melžti karves, pašerti veršelius. Tik štai  Deividą ji, vargu, ar aplenktų - prieš porą metų, dar būdamas šešiolikos, jis  dalyvavo Jurbarko rajone vykusiose melžėjų varžytuvėse ir puikiai pasirodė. 

Paprašytas pasidalyti vaikų auklėjimo paslaptimi, Artūras Gudiškis sako nieko ypatingo jų nemokęs. Tiesiog skatinęs užsiimti naudinga veikla. „Matyt, tokiais juos išauklėjo mūsų gyvenimo būdas. Dirbame visi bendrai, taip nebuvo, kad kuris nors vaikas išsiskirtų, tinginiautų, kai kiti kažką veikia. Visada jie turėjo daug veiklos, lankė po daug būrelių, viskuo domėjosi. Niekada neprieštaraudavom, jei norėdavo kažkur lavintis. O kasdieniniams ūkio darbams jie mokėdavo planuoti savo laiką, net grafikus pasidarydavo, kuriomis dienomis teks darbai. Patys susiderindavo, brolis brolį pakeisdavo“, - prisimena prabėgusius metus Artūras Gudiškis.

„Pareigos jausmas ūkyje labai svarbus, nes mūsų darbai nesibaigia visus metus. Ir dabar tuoj prasidės žolės silosavimas, vėl purškimai, vėl į laukus. Karvutėms reikės pradėti vežti  žolę, kol ataugs atolas, nes ganyklų aplink mažai. Melžimo aikštelė fermoje, todėl bandos toli negali išginti. Sunkus darbas, bet iš kažko gyventi  žmogui reikia", – sako ūkininkas.

Vasaromis Gudiškių ūkyje algą užsidirba ir vaikai. Prieš rugsėjį  tėvas jiems sumoka tam tikrą  atlygį, ką jie per vasarą uždirbo. „Išlaidas susiplanuoja protingai, visada pasvarsto, kam verta išleisti, kam ne. Tik bėda, kad kol kas nė vienas nepasako, kad norėtų ateityje perimti ūkį. Kai pajuokauju, kad pavargau ir viską parduosiu, tada jau stabdo: „Neskubėk, tėti, dar palauk," -  šypteli ūkininkas, išties nė negalvodamas svetimiems perleisti to, ką per daugiau nei dvidešimt metų sunkiu sukūrė.

Pradėjęs ūkininkauti  nuo poros karvių, dabar laiko 44 ir daugiau kaip 30 prieauglio. Pirmiausiai pastatė vieną fermą, paskui didesnę,  nusipirko technikos, žemės, kurios dabar kartu su nuomojama turi 124 hektarus. „Kai turėdavau iš ko, vis pirkdavau po gabaliuką. Paskutinius 10 ha pirkau valstybinės, išsimokėtinai. Žemės mano turimai bandai visai užtenka, todėl bandysiu ją dar padidinti. Fermos našumas - 60 melžiamų ir 50 prieauglio. Gaila tik, kad pieno kainos mąžta, per trumpą laikotarpį nuo 1,02 Lt iki 85 centų nukrito.  O kiek dar kris? Sunku dirbti, kai nėra stabilumo", -  sako ūkininkas, prieš ketverius merus pasinaudojęs ES parama ir įsigijęs modernią melžimo įrangą, aikštelę, šaldytuvą,  pašarų dalytuvą.

Dabar ūkyje yra įdiegtos modernios technologijos, bandos valdymo sistema - gamyboje pritaikoma šėrimo, melžimo, augimo, veisimo ir kt. duomenų analizė. Ūkininkas sako maksimaliai išnaudojantis kompiuterinių technologijų galimybes: fiksuoja pieno kokybę, reguliuoja, balansuoja šėrimą.

„Kartą programa buvo užstrigusi, teko atnaujinti, tai kelias dienas vos be jos išsiverčiau. Nepakeičiamas dalykas,"  - džiaugiasi naujomis technologijomis Artūras Gudiškis, kuriam  ir šioje srityje padeda gabūs jo vaikai.

MŪ inf.