Vilnius. Praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). 

„Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas plačią diskreciją formuoti valstybės ekonominę politiką ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, įstatymais gali keisti tam tikros konkrečios veiklos ūkines sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad bendra tautos gerovė nėra suvokiama vien materialine ar finansine prasme“, – trečiadienį paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Pasak KT, Seimas, užtikrindamas Konstitucijoje įvardijamą viešąjį interesą saugoti gyvūniją, įstatymais gali apriboti su gyvūnų veisimu susijusią ūkinę veiklą, ją drausti, jei ji nėra visuomenei būtina.

„Įstatymų leidėjas (...) gali vadovautis ne vien ekonominiais motyvais. Įvertinęs, kad konkreti ūkinė veikla nesuderinama su tam tikrais moralės ir etikos bei humaniškumo principais, jis gali nustatyti ribojimus, draudimus vykdyti tam tikrą susijusią veiklą, kaip antai jų laikymą, veisimą ir žudymą tam tikros konkrečios, visuomenės gyvybiniams ir egzistenciniams poreikiams nebūtinos, produkcijos gamybai“, – kalbėjo G. Goda.

Anot Teismo, masiškas žvėrelių veisimas ir žudymas siekiant iš to uždirbti nesuderinamas su visuomenės moralės, etikos, humaniškumo principais. Jo teigimu, Seimas draudimą priėmė siekdamas visuomenės gerovės.

KT pabrėžė, kad Seimas užtikrina Konstitucijoje įtvirtintą viešąjį interesą saugoti gyvūniją bei apriboti galimybes invazinei rūšiai – kanadinei audinei – pabėgti į laisvę ir veistis gamtoje.

„Kartu buvo siekiama saugoti kitus laukinius gyvūnus, taip atsižvelgiama į gyvūnijos išsaugojimo ir perdavimo ateities kartoms konstitucinį imperatyvą“, – kalbėjo G. Goda.

„Vadinasi, (...) įstatymų leidėja siekė teisėto, konstituciškai pagrįsto tikslo“, – pabrėžė jis.

Kompensacijų tvarkos nenagrinėjo

Teismui aiškinus, jog kompensacijos už žvėrelių verslo sunaikinimą yra neteisingai apskaičiuotos ir nepagrįstos bei prieštarauja Konstitucijai, KT pirmininkas G. Goda aiškino, jog teismas kompensacijų tvarkos nevertino, nes tai yra Seimo atsakomybė.

„Tai nėra konstitucinės kontrolės dalykas. Kompensacijų dydžių atrinkimas ir konkrečių rūšių kompensacijų tikslingumas yra socialinio, politinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymo leidėjo kompetencijai“, – sakė KT pirmininkas.

„Įstatymo leidėjas gali įtvirtinti konkrečią dėl ribojimų ir draudimų vykdyti tam tikrą su gyvūnų veisimu ir laikymu susijusią veiklą ūkio subjektų galimų praradimų kompensavimo tvarką“, –  pridūrė jis.

KT pažymėjo, kad nuo draudimo priėmimo iki jo įsigaliojimo suteiktas trejų metų terminas, kuris ūkininkams suteikia pakankamai laiko parduoti visą produkciją ir užbaigti veiklą.

Išmokas kailinių žvėrelių augintojams vadina pasityčiojimu

KT nevertinus kompensacijų dydžio, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, jog šiam verslui turėtų būti numatytos didesnės kompensacijos.  

„Kokios kompensacijos buvo paskaičiuotos, be abejo, yra nepakankamos. Tai pasityčiojimas iš žmonių, kurie užsiiminėjo verslu visiškai legaliai“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė I. Hofmanas.

Anot jo, dėl didesnių kompensacijų galėtų nuspręsti Seimas, kaip ir paskelbė KT. 

„Jei visuomenei reikalaujant politikai priima tokį sprendimą (drausti verslą – BNS), galima jį priimti. Tačiau šie žmonės yra niekuo dėti, kuriems įsigalioja šis draudimas. Jei jį tokį priimame, turime žmonėms (...) atininkamai ir kompensuoti taip, kaip daroma civilizuotai Europos Sąjungos šalyse“, – kalbėjo ministras.