Vilnius/Lazdijai, spalio 22 d. Rytoj Vilniuje, šalia Gedimino pilies, įvyks „2000 km istorijos" raitelių sutiktuvės. Praėjusį savaitgalį Juodąją jūrą pasiekę istorinio žygio dalyviai raitomis praleido apie pusantro mėnesio ir jau yra grįžę į Lietuvą.

Jodami žemaitukų veislės žirgais, raiteliai atgaivino 600 metų senumo istorinę legendą ir "pagirdė" žemaitukus Juodosios jūros bangose. „2000 km istorijos"  žygio dalyviai drauge su filmavimo komanda aplankė ir įamžino svarbiausius LDK istorinius objektus, kurie bus parodyti dokumentiniame filme.

Įveikę neeilinį iššūkį septyni vyrai ir dvi moterys grįžo į Lietuvą su išskirtiniais atsiminimais, Juodosios jūros vandeniu ir pajūrio smėliu. Vytauto Didžiojo keliais joję raiteliai šeštadienį susitiks legendinio kunigaikščio senelio Gedimino laikus menančioje vietoje. Prajoję kažkada protėviams priklausiusias Baltarusijos ir Ukrainos žemes, sugrįžę į gimtąją Lietuvą „2000 km istorijos"  žygio dalyviai pasidalins įspūdžiais ir pagerbs istorinės reikšmės žygius.

Vienas iš šio žygio dalyvių - Lazdijų rajono artojų artojas triskart Lietuvos arimo arkliais čempionas, Lazdijų žirgininkų klubo narys 56-erių Algirdas Motiejūnas, sėkmingai įveikęs kelionę iki Juodosios jūros.

Keliauti Vytauto Didžiojo takais jį pakvietė Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijos valdybos narys VidmantasKūlokas. Vyriškis neatsisakė avantiūra kvepėjusio pasiūlymo. Į kelionę jis leidosi V. Kūloko nupirktu žemaitukų veislės žirgu Tropiku.

A. Motiejūnas jautėsi labai pamalonintas, nes jį vienintelį iš Senųjų Trakų rugsėjo 8-ąją išlydėjo kraštiečių delegacija. Vyriausias iš žygio dalyvių įrodė, kad yra kietas vyras, nors kelionės metu nuovargis buvo didžiulis. Pasak Algirdo, kai nulipdavo nuo žirgo, eidavo svirduliuodamas, o prieš akis iškildavo miražai. Buvo dienų, kuomet žygeiviai jojo per lietų. Tuomet sušlapę drabužiai ant kūno ir išdžiūdavo. Nepaisant didžiulio nuovargio vyriškis vakarais, prožektoriaus šviesoje, rašė kelionės įspūdžius. Tropikas, nors atrodė pats liesiausias iš visų žirgų, jo nenuvylė.

Keliaudamas per svečias šalis, jis, kaip žemdirbys, daugiausiai ir žvalgėsi į laukus, ar tvarkingai suarti, ar prižiūrimos pakelės. Algirdas pasakojo, kad žmonės, išvydę raitelius, vadino juos vokiečiais ir net totoriais. Teko matyti daug ištuštėjusių kaimų, nes jaunimas išvykęs į miestą.

Kelionėje Tropikui nusitrynė nugara, ištino sąnariai, todėl teko kreiptis pagalbos į veterinarą.

Didelį įspūdį A. Motiejūnui paliko apsilankymas viename Ukrainos vienuolyne. Čia žygeiviai buvo maloniai priimti ir pamaitinti. Ukrainoje žygeivius talžė lietūs, bet jie nepasidavė ir jautėsi laimingi, kad sugebėjo nugalėti gamtos stichiją.

Per 39 dienas nukeliavę apie 2 000 kilometrų A. Motiejūnas su kitais raiteliais pasiekė Očakivą, kur, anot legendos, Vytautas Didysis pagirdė jūroje savo žirgą.

Bene skaudžiausia kelionės akimirka, kurią teko patirti, buvo raitelio Vaidoto Digaičio kumelės Alsetos žūtis ir jos pakinktų įmetimas į Juodąją jūrą. Algirdas ypač džiaugėsi, kad pavyko išsaugoti savo žirgą Tropiką.

Keliaudami su žirgais raiteliai jojo atokesniais keliais, toliau nuo centrinių, o atgal grįžo automobiliu.

MŪ inf.